Ypač Okinavos salos išsiskiria šimtamečių gyventojų gausa. Šimtui tūkstančių Okinavos gyventojų tenka 68 šimtamečiai – tai daugiau nei tris kartus viršija JAV rodiklius. Net vertinant pagal Japonijos standartus Okinavos gyventojai išsiskiria – šioje saloje tikimybė sulaukti šimto metų 40 proc. viršija tokią pat tikimybę kitose Japonijos vietose.
Nenuostabu, kad mokslininkai ne vieną dešimtmetį bando įminti Okinavos gyventojų ilgaamžiškumo mįslę, tyrinėdami ir jų genus, ir gyvenimo būdą, rašoma bbc.com.
Vienas iš įdomiausių veiksnių, pastaruoju metu atkreipęs mokslininkų dėmesį, yra didelis angliavandenių kiekis lyginant su baltymais Okinavos gyventojų racione, ypač valgomųjų batatų gausa – iš jų jie gauna didžiąją dalį kalorijų.
„Tai aukštyn kojomis apverčia šiuolaikinių populiarių dietų principus – daug baltymų ir mažai angliavandenių“, – sako Samantha Solon-Biet, Sidnėjaus universitete tyrinėjanti mitybą ir senėjimą.
Nepaisant Atkinso ir paleo dietų populiarumo, nėra pakankamai svarių duomenų, įrodančių ilgalaikę baltymų gausa grįstos dietos naudą.
Tad galbūt ilgo ir kokybiško gyvenimo paslaptis yra „Okinavos proporcija“ – 10 dalių angliavandenių ir 1 dalis baltymų? Nors kol kas dar per anksti teikti šiomis išvadomis grįstas rekomendacijas apie mitybos pokyčius, naujausi duomenys – surinkti ilgalaikių tyrimų su žmonėmis ir bandymų su gyvūnais metu – parodo, kad ši hipotezė yra verta dėmesio. Remiantis šiais duomenimis, valgant mažai baltymų ir daug angliavandenių suaktyvinamos įvairios organizmo fiziologinės reakcijos, kurios apsaugo mus nuo senėjimo sukeltų ligų, įskaitant vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas ir Alzheimerio ligą. Okinavos proporcija ko gero padeda pasiekti tobulą maistinių medžiagų pusiausvyrą šiam poveikiui pasiekti.
Didžioji dalis šių išvadų pasisemta iš Okinavos šimtamečių tyrimo (angl. Okinawa Centenarian Study – OCS), kuriame nuo 1975 m. tiriama garbaus amžiaus šių salų gyventojų sveikata. OCS tiria gyventojus iš Okinavos prefektūros, kuri apima daugiau nei 150 salų. Iki 2016 m. OCS ištyrė tūkstantį šimtamečių šio regiono gyventojų.
Okinavos ilgaamžiams akivaizdžiai pavyksta sulėtinti įprastą senėjimą, jie ne šiaip ištempia iki šimto metų, bet kone du trečdaliai jų iki 97 metų gyvena savarankiškai, be kitų pagalbos.
Okinavos šimtamečiams pavyksta išvengti daugumos su amžiumi siejamų ligų. Statistinis Okinavos šimtametis neturi jokių širdies ir kraujagyslių ligų požymių, jų arterijos neužkalkėjusios, todėl jiems nebūdingas širdies nepakankamumas. Seniausiems Okinavos gyventojams, lyginant su kitų regionų gyventojais, daug rečiau diagnozuojamas vėžys, diabetas ir silpnaprotystė.
Genetinis aukso puodas
Išsiaiškinome, kad Okinavoje gyvena išskirtinai sveiki žmonės. Bet kaip paaiškinti jų stebėtiną jų ilgaamžiškumą?
Vienas iš svarbių veiksnių gali būti pavydėtina genetika. Dėl geografinio salų išsidėstymo Okinavos gyventojai nuo seno gyveno gana izoliuotai, ir galbūt tai galėjo nulemti unikalų jų genetinį profilį. Preliminarūs tyrimai parodo, kad jų organizme rečiau aptinkama APOE4 geno atmaina, kuri, manoma, didina širdies ligų ir Alzheimerio ligos riziką. Be to, jų organizme dažniau aptinkama apsauginio FOXO3 geno atmaina, kuri reguliuoja medžiagų apykaitą ir ląstelių augimą. Tai nulemia žemesnį ūgį, bet kartu mažina įvairių su senėjimu susijusių ligų, įskaitant vėžį, riziką.
Vis dėlto vargu ar galima Okinavos gyventojų ilgaamžiškumą paaiškinti vien gerais genais. Labai svarbus veiksnys yra jų gyvenimo būdas. OCS tyrimai parodė, kad Okinavos gyventojai mažiau rūko nei dauguma kitų gyventojų, o kadangi nuo senų laikų jie daugiausiai užsiėmė žemės ūkiu ir žvejyba, jie yra fiziškai aktyvūs.
Be to, salose susiburia stiprios bendruomenės, tad gyventojai iki pat gilios senatvės išsaugo glaudžius socialinius ryšius. Įrodyta, kad socialiniai ryšiai taip pat gerina sveikatą ir ilgina gyvenimo trukmę, nes sumažina stresinį organizmo atsaką į gyvenimo negandas. (Ir atvirkščiai, buvo įrodyta, kad vienišumas žmogui kenkia taip pat, kaip 15 cigarečių surūkymas per dieną).
Vis dėlto būtent Okinavos gyventojų mityba turi potencialą pakeisti mūsų požiūrį į sveiką senėjimą. Kitaip nei likusios Azijos gyventojų, Okinavos gyventojų mitybos pagrindas yra ne ryžiai, bet valgomieji batatai, kurie į salą buvo atgabenti septyniolikto amžiaus pradžioje per prekybinius ryšius su olandais. Okinavos gyventojai taip pat valgo labai daug žalių ir geltonų daržovių, tokių kaip raukšlėtasis svaidenis, ir įvairių sojos produktų. Nors jie valgo kiaulieną, žuvį ir pan., mėsa sudaro labai mažą dalį jų mitybos, kurios pagrindas vis dėlto yra daržovės.
Tradicinėje Okinavos mityboje gausu svarbiausių vitaminų ir mineralų, įskaitant antioksidantus, tačiau mažai kalorijų. Anksčiau, kol saloje dar nebuvo greito maisto, statistinis Okinavos gyventojas suvalgydavo apytikriai 11 proc. mažiau kalorijų nei paprastai rekomenduojama suvalgyti sveikam suaugusiam žmogui.
Dėl šios priežasties kai kurie mokslininkai mano, jog Okinavos gyventojai pagrindžia prielaidą, kad kalorijas riboti yra sveika.
Nuo ketvirtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio gydytojai ir mokslininkai bando įrodyti, kad reguliariai ribojamo sunaudojamos energijos kiekio nauda neapsiriboja vien lieknėjimu. Vienas iš nuolatinio neprivalgymo privalumų – sulėtėjęs senėjimo procesas. Vieno iš įdomiausių eksperimentų metu paaiškėjo, kad grupėje rezusų (šunbeždžionių šeimos gyvūnų), kurie su maistu gaudavo 30 proc. mažiau kalorijų nei vidutinė beždžionė, per 20-ies metų laikotarpį mirčių nuo senatvinių ligų kiekis sumažėjo 63 proc. Be to, gyvūnai iš šios grupės atrodė jauniau – buvo mažiau susiraukšlėję, jų kailis ilgiau išlaikė jaunatvišką žvilgesį, nepapilkėjo.
Dėl praktinių sunkumų iki šiol nėra atlikta ilgalaikių klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvautų žmonės, ir būtų tikrinamas mitybos poveikis ilgaamžiškumui, bet neseniai dvejus metus vykdyto eksperimento, kurį parėmė JAV Nacionalinis senėjimo institutas, rezultatai akivaizdūs: dalyvių, kurie laikėsi kalorijas ribojančios dietos, širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata pagerėjo – be kitų privalumų, sumažėjo spaudimas ir cholesterolio kiekis.
Vis dar nėra iki galo aišku, kodėl kalorijų ribojimas taip palankiai veikia sveikatą, bet egzistuoja daug potencialių mechanizmų. Vienas iš tikėtinų paaiškinimų – kalorijų apribojimas pakeičia ląstelių energijos signalus, tad kūnas skiria daugiau išteklių ląstelių saugojimui ir priežiūrai – pavyzdžiui, DNR „taisymui“ – o ne auginimui ir reprodukcijai, kartu sumažėja „oksidacinis stresas“, kurį sukelia toksiški medžiagų apykaitos proceso šalutiniai produktai, galintys sukelti ląstelių pažeidimus.
Okinavos gyventojų mitybos privalumai ko gero neapsiriboja mažesniu kalorijų kiekiu.
Dr. Samantha Solon-Biet atliko nemažai tyrimų, kurių metu analizavo raciono sudėties (o ne vien kiekio) poveikį gyvūnų senėjimui, ir jos komanda ne kartą įsitikino, kad mityba, kurioje gausu angliavandenių ir mažai baltymų, pailgina įvairių gyvūnų gyvenimo trukmę.
Naujausiame jos atliktame tyrime paaiškėjo, kad tokia mityba sumažina kai kuriuos smegenų senėjimo požymius. Įdomu tai, kad šie tyrėjai atrado, jog optimaliausias santykis yra 10 dalių angliavandenių ir viena dalis baltymų – tai identiška vadinamajai Okinavos proporcijai.
Nors kol kas nėra atliktų kontroliuojamų klinikinių tyrimų su žmonėmis, dr. S. Solon-Biet cituoja epidemiologijos srities darbus iš viso pasaulio, kurių išvados panašios. Kitose ilgaamžių tautose taip pat pastebėti mitybos modeliai, kuriuose labai mažai baltymų, sako ji. „Tai, pavyzdžiui, yra kitavanai, gyvenantys nedidelėje Papua Naujosios Gvinėjos saloje, Pietų Amerikos cimanių genties žmonės ir žmonės, kurie maitinasi Viduržemio jūros regiono maistu.“
Vėlgi, tikslūs mechanizmai nėra aiškūs. Panašiai kaip ribojant kalorijas, taip ir valgant mažai baltymų organizme suaktyvinami ląstelių atnaujinimo ir palaikymo procesai.
Mitybos biologė Karen Ryan iš Kalifornijos universiteto pabrėžia, kad amino rūgščių trūkumas skatina ląsteles perdirbti senas medžiagas (vietoje to, kad sintetintų naujus baltymus).
„Kartu šie pokyčiai užkerta kelią su senėjimu susijusių pažeistų baltymų kaupimuisi ląstelėse“, – sako ji. Pasak K. Ryan, šis pažeistų baltymų kaupimasis paprastai gali sukelti daugelį ligų, tačiau reguliarus organizmo valymas – kai valgome mažai baltymų – gali padėti to išvengti.“
Galbūt mums visiems reikėtų pereiti prie Okinavos mitybos? Ne visai. K. Ryan nurodo, kad yra duomenų, jog mažai baltymų turinti mityba gali apriboti organizmo pažeidimus iki 65 metų, o po to, greičiausiai, yra naudinga valgyti daugiau baltymų.
„Optimali mityba gyvenimo eigoje turėtų keistis“, – sako ji.
Taip pat verta paminėti vieną tyrimą, kuriame nustatyta, kad santykiniai baltymų ir angliavandenių privalumai ko gero priklauso nuo baltymų šaltinio: baltymų gauti iš augalinės mitybos yra sveikiau nei iš mėsos ar pieno produktų. Todėl Okinavos gyventojai ilgiau gyvena ko gero dėl to, kad valgo (daugiausiai) vaisius ir daržoves, o ne dėl to, kad valgo daug angliavandenių ir mažai baltymų.
Galiausiai, Okinavos gyventojų sveikatą ko gero nulemia laimingų aplinkybių ir įvairių veiksnių visuma, sako K. Ryan.
„Taip pat svarbi šių veiksnių sąveika“, – sako ji.
Ko gero dar reikės atlikti nemažai tyrimų, tad praeis nemažai metų, kol perprasime visų šių veiksnių svarbą ir galiausiai sukursime išties veiksmingo jaunystės eliksyro receptą.
