Skaičiuojama, kad vadinamoji venų varikozė kankina maždaug penktadalį lietuvių, o moteris ši liga kankina keturis kartus dažniau nei vyrus, nepriklausomai nuo amžiaus. Didelę reikšmę šiai ligai atsirasti turi paveldimumas, rašoma pranešime spaudai.
„Jei vienas iš tėvų sirgo šia liga, tai tikimybė mergaitei paveldėti venų varikozę yra apie 60 proc., o berniukui – 40 proc. Toks žmogus gimsta turėdamas sveikus ir normaliai funkcionuojančius venų vožtuvus, bet genetiškai nulemta, kad jie yra šiek tiek silpnesni“, – perspėja „Gijos Klinikų“ kraujagyslių chirurgė Žana Kavaliauskienė.
Taip atsitiko šios istorijos herojai Linai: jos silpnesnius venų vožtuvus paveikė stovimas darbas, jame patiriamas fizinis krūvis bei du gimdymai.
Pirmieji venų varikozės požymiai prasidėjo jau 20-ties metų
Linai (34 m.) pirmieji venų varikozės požymiai prasidėjo po pirmojo gimdymo, kai jai buvo 20 metų. Pagimdžiusi sūnų, moteris pastebėjo pirmuosius kapiliarų tinklus ant kojų, o po dar 7-erių metų, susilaukus dukters, liga paūmėjo: kapiliarų tinklų padaugėjo, jie pasidarė ryškūs, atsirado užčiuopiami bei vizualiai pastebimi guziukai.
Silpnesnius venų vožtuvus Lina paveldėjo iš mamos, kurią ši liga kankina jau daug metų. Prie ligos progresavimo taip pat prisidėjo stovimas darbas, fizinis krūvis. Lina yra bandžiusi kremus, skirtus venų varikozei gydyti, tačiau jie nedavė norimų rezultatų. Tik vėliau, daugiau pradėjusi domėtis šios ligos gydymo būdais, moteris sužinojo apie skleroterapijos procedūrą bei operaciją lazeriu.
Varikozės gydymas skleroterapijos procedūromis
Moteris galiausiai pasiryžo ir užsirašė pirmajam vizitui pas kraujagyslių chirurgę Ž. Kavaliauskienę. Konsultacijos metu, atlikus apžiūrą bei kojų venų echoskopinį tyrimą, buvo parinktas venų varikozės gydymas, taikant skleroterapijos procedūras. Norimam rezultatui pasiekti reikėjo 6 procedūrų kurso, kiekvienai kojai po 3 procedūras.
Gydymas, trukęs 2 mėnesius, buvo neskausmingas, o vizitai pas specialistę neprailgdavo. Pacientė pasakojo, kad galutinį gydymo rezultatą buvo galima pastebėti praėjus dar 2 mėnesiams, pilnai nuslūgus patinimui ir išnykus mėlynėms.
Gydymo metu moteris klausė kraujagyslių chirurgės patarimų ir nesilankė soliariume, pirtyje, stengėsi sumažinti darbe patiriamą fizinį krūvį, nešiojo medicinines kompresines kojines. Šiai dienai ant pacientės kojų dar galima pastebėti keletą smulkių kapiliarų, kuriuos šalinti reikia lazerio procedūromis.
Moteris prisipažįsta, jog gailisi nesikreipusi į specialistus anksčiau, juk ne vienerius metus jos neapleisdavo diskomforto, gėdos jausmai. Paklausta, kaip pasikeitė jos gyvenimas po venų varikozės gydymo, moteris išdidžiai atsako: „Dabar sau leidžiu viską, net užsidėti šortus ar trumpą sijoną, ką drovėjausi daryti iki gydymo pradžios“.