Dažnas tinkamai nepasveria sveikatos aspekto: kokią įtaką Jūsų kūnui ir visam organizmui turi neteisingas naudojimasis sporto klubų prietaisais bei profesionalių trenerių stygius. Ką iš tiesų „parsinešate“ iš sporto klubo? Grožį ir sveikatą?
Verslas — kaip verslas, reikia „daryti pinigus“
Sveikatingumo industrija lenkia daugelį kitų pagal gaunamas pajamas. Visiems rekomenduojama sportuoti, būti fiziškai aktyviems. Sporto klubams yra pelninga skleisti šią universalią žinią, tačiau ja pasinaudoti saviems tikslams, neturintiems nieko bendra su žmonių sveikatingumu. Problema ne žinioje — žmonėms iš tiesų yra būtinas kasdienis fizinis aktyvumas. Problema yra ta, kad verslas, „parduodantis sportą“, nieko nenutuokia ar labai menkai nusimano apie žmogaus kūną, jo problemas, sveikatingumą ir kaip teisingai organizuoti sporto klubo veiklą, kad mažų mažiausiai nebūtų žalojama žmogaus sveikata, rašoma pranešime spaudai.
Sporto klubai — ne sveikatos gerinimo, bet „pinigų darymo“ vietos. Šiame versle valstybė neturi konkrečios kontrolės mechanizmų, o sporto klubų administracijose yra labai mažai kompetentingų žmonių, turinčių atitinkamą išsilavinimą ir kompetencijas, kurie suprastų, ką daro, ką ir kaip reikia daryti. Jie atidaro klubą, investuoja pinigus, prikrauna įrangos, uždeda gražius logo, sukuria marketingą, pasiūlo gerą kainą — ir sportuokit. Svarbiausia — parduotų abonementų skaičius.
Tačiau klubuose nėra investuojama į specialistų ugdymą, nėra kuriama žmogaus sveikatos gerinimo programų, kas iš esmės turėtų būti pirmas ir pagrindinis sveikatingumo klubų veiklos tikslas. Grupinių treniruočių skaičius klube nereiškia kokybės, ir tikrai ne kiekvienas save vadinantis asmeniniu treneriu ir demonstruojantis gerą kūno vaizdą yra sveikatingumo specialistas.
70–80 procentų rinkos dalį sudaro fiziškai pasyvių asmenų grupė. Šie asmenys turi vienokių ar kitokių sveikatos problemų kaip, pavyzdžiui, antssvoris, aukštas kraujo spaudimas ir pulsas ramybės būsenoje, nugaros srities skausmai, raumenų įtampos, galūnių tirpimai, pečių juostos, klubų ir kelių skausmai, sutrikusi judesių funkcija ir kt. Ar spręsti šias problemas yra pirminis bent vieno sveikatingumo klubo Lietuvoje veiklos tikslas? Panašu, kad ne.
Problema yra ne tik klubų veikla, bet ir valstybinė tokių specialistų kvalifikacijų valdymo programa, kurią organizuoja Kūno kultūros ir sporto departamentas, išduodantis licenzijas, bet realiai specialistų neparuošiantis. Žmogus, baigęs vidurinę mokyklą ir gavęs trenerio licenziją, Lietuvoje gali dirbti su žmonių sveikatinimu ir vadintis asmeniniu treneriu. Klubuose kompetencijų valdymo mechanizmas yra pagrįstas šiuo modeliu ir realaus vidinio vertinimo, ar tas žmogus turi reikiamų žinių, koks tų žinių lygis ir kokie gebėjimai, nėra, apie specializacinę kryptį kalbos apskritai nėra. Pagrindinis svertas sprendimui, ar treneris geras – jo pardavimų skaičius, o paslaugų kokybė lieka už durų, arba jei ir bandoma vertinti, tai be jokios kompetencijos. Patys sporto klubų vadovai retai žino gero specialisto kriterijus, kad pasirinktų juos teisingai.
Sporto klubai neprisiima atsakomybės už tai, kas vyksta sporto salėje. Tai reiškia, kad neprisiima atsakomybės už teikiamų paslaugų kokybę. Žmonėms duodami įrankiai (treniruokliai, svarmenys ir pan.) ir žmonės dažniausiai paliekami saviveiklai. Įvykus traumai — ko galima tikėtis iš tokios saviveiklos — pats žmogus yra atsakingas už tai, ne treneris — kurio galbūt nebuvo, kuris nurodė neteisingą krūvį, ar tiesiog neišmokė teisingai atlikti judesių. Šitokios politikos laikosi dauguma gerai žinomų, populiariausių sporto klubų.
Mokate pinigus, kad pakenktų jūsų sveikatai?
Ateiname į sporto klubą prieš darbą ar po jo, po paskaitų. Tačiau kaip gali žmogus, sėdėjęs mažiausiai aštuonias valandas per dieną, nenusimanantis, kaip veikia raumenys, kokia jo širdies būklė, kokie pratimai ir krūvis jam tinkami, ir kokie griežtai draustini vardan sveikatos saugojimo, nežinantis, kaip teisingai naudotis tais įrankiais, ateiti į sporto klubą ir sau nepakenkti?
Tai yra sveikintinas žingsnis, kad žmonės nusprendžia ir ryžtasi sportuoti. Tačiau ta neigiama patirtis, traumos, profesionalaus patarimo ir kompetencijos priimti sprendimus stygius padaro meškos paslaugą profesionalams ir gali atbaidyti žmogų nuo sporto ilgam.
Judėti reikia, tačiau svarbu judėti teisingai, suprasti kaip ir kam atliekamas judesys. Didžioji dalis klientų, gal 90 procentų — laikosi to, ką sporto klubai diktuoja rinkoje: daugiau, greičiau padaryti sporto salėje; ne mankštinkis, o sportuok. Žmogui, prasėdinčiam ant kėdės 8, 10 ar 12 valandų per dieną toks modelis yra žalingas. 80–90 proc. žmonių, su kuriais aš dirbu, iš naujo mokosi kaip pritūpti, kaip padaryti įtūpstą — jie tiesiog nebegali padaryti net ir tokių elementarių judesių. Kaip tad galima leisti, neprisiimant atsakomybės, eiti prie svorių, treniruoklių, grupinių treniruočių — kur krūvis gali būti šokiruojantis, netikslingas ir žalojantis organizmą?
Kiekviename sporto klube turėtų būti treneris-sveikatingumo specialistas, kuris įvertintų kiekvieną naujai ateinantį asmenį, jo problemas, galinčias turėti įtakos sportavimui, nuspręstų, nuo ko jis turėtų pradėti. Galbūt nusiųstų pas kineziterapeutą ir/ar kitus specialistus, kad įvertintų, kaip veikia širdis, kokį krūvį norintis treniruotis gali pakelti, sutvarkytų raumeninį disbalansą, sumažintų psichologines ir fizines įtampas.
Asmeninis treneris turi būti lankstus ir kontroliuoti kiekvieno besitreniruojančio asmens krūvį. Šis žmogus turi gebėti įvertinti žmogaus laikyseną, judesių kokybę. Viso šio įvertinimo reikia tam, kad atėjęs į sporto klubą asmuo imtų sportuoti pagal savo pasirengimą, atsižvelgiant į turimas problemas, kad dar labiau savęs nesužalotų. Tačiau tokių trenerių Lietuvoje yra labai nedaug ir jų paslaugos sporto klubams daug kainuoja, tad klubai verčiau taupo savo lankytojų sąskaita ir skaičiuoja, kiek naujų klubų atidarė, arba kokie puikūs finansiniai metai buvo.
Atkreipkime dėmesį į tai: pavyzdžiui, sparčiai auga grupinių užsiėmimų populiarumas ir lygiagrečiai sparčiai auga kineziterapijos studijų skaičius. Ir kodėl? Čia viskas paprasta. Raumeninis disbalansas = „sugriuvusi“ laikysena (tai reiškia, kad asmens vienoje kūno dalyje raumenys stipriai įsitempia, o kitoje yra neaktyvūs arba silpnai aktyvūs). Mūsų šalyje raumeninį disbalansą dėl sėdimo darbo ir sėslaus gyvenimo būdo turi dauguma žmonių. Ir kai grupinės treniruotės metu toks asmuo pradeda atlikti judesius, kuriuos turi išmokti vos per kelias pirmas minutes, tam kad suspėtų su visais atlikti dideliu tempu, tos įtampos kūne dar labiau didėja, silpnos vietos neaktyvuojamos ir yra vystoma pagreitinta traumos rizika. Traumą apibūdina įvairūs patempimai, uždegimai, išvaržos ir kt. Todėl masiškai didėja poreikis gydytis minėtose studijose, bet apie sveikatinimąsi vis dar mažai kas kalba.
Žmogus, atėjęs į klubą ir tikėdamasis, kad čia, kaip bet kur kitur, gaus tinkamas ir kokybiškas paslaugas, susižeidžia ir turi „tvarkyti“ sveikatą savo lėšomis. Ar atėję į restoraną mes nusiunčiami pasigaminti patiekalų patys? Ne, mes ateiname, kad juos mums pagamintų specialistai, kurie pasirengę šį darbą atlikti. Lygiai taip pat yra ir su sporto klubais: žmonės ateina pasitikėdami, kad gaus kokybišką paslaugą, specialisto patarimus bei pagalbą, ir dažnai net nepagalvoja, kad vietoje to gali gauti traumą ar kitokį sveikatos sutrikdymą.
Vakarų valstybėse vyksta teisminiai procesai, jei žmonėms lankantis sporto klubuose sutrikdoma sveikata. Lietuvoje tokie procesai neįmanomi, nes abonemento sutartyje kiekvienas pasirašo, kad prisiima atsakomybę už tai, ką daro sporto salėje. Tokiu būdu sporto klubai „nusiplauna rankas“.
Gerieji pavyzdžiai — ne Lietuvoje
Kaip sektiną pavyzdį galime naudoti Didžiąją Britaniją. Šioje šalyje ypatingai akcentuojama kiekvieno asmens sveikata ir saugumas, yra viešas sveikatingumo specialistų registras. Šiame registre yra fiksuojami šios srities specialistų lygiai ir kvalifikacijos, kurios leidžia spręsti įvairaus lygio problemas bei priimti sprendimus, susijusius su žmogaus sveikatingumo lavinimu, skausmo prevencija — kol nereikalingas specialus gydymas. Kitas pavyzdys — Skandinavijos šalys. Čia asmuo, turintis per mažą fizinį aktyvumą bei tam tikras su fiziniu pasyvumu susijusias sveikatos problemas ir/ar galimas rizikas, gali būti nukreiptas į sveikatingumo lavinimo specialistus pagerinti fizinės būklės, fizinio pajėgumo ir kt.
Bendra pasaulinė tendencija sveikatingumo srityje krypsta į prevenciją prieš įvarius sveikatos sutrikimus, susijusius su fiziniu pasyvumu, siekiant mažinti tokių problemų sprendimą medikamentiniu būdu — jei tik to galima išvengti. Ši tendencija — tikslingo fizinio aktyvumo lygio didinimas.
Lietuvoje paskutiniu metu buvo stipriai diskutuojama apie medikamentinio gydymo reformas, tačiau apie prevencinio pobūdžio reformas siekiant apjungti skirtingų sričių specialistus kalbos vis dar nėra.
