Ja­po­niš­koje vir­tu­vėje užkoduotos ilgaamžiškumo paslaptys

Spe­cia­lis­tai ra­gi­na val­gy­ti kaip ja­po­nams, nes šie pa­sau­ly­je iš­si­ski­ria sa­vo il­ga­am­žiš­ku­mu, at­spa­ru­mu krau­jo­ta­kos ir on­ko­lo­gi­nėms li­goms. Ko­kie pa­grin­di­niai Te­kan­čios Sau­lės ša­lies vir­tu­vės prin­ci­pai ga­lė­tų pa­dė­ti mums tap­ti svei­kes­niais?

Pa­siū­lė mi­ty­bos pi­ra­mi­dę

Il­giau­siai žmo­nės gy­ve­na Ja­po­ni­jo­je – per­nai čia su­skai­čiuo­ta dau­giau nei 65 tūkst. ja­po­nų, tu­rin­čių šim­tą ar dau­giau me­tų. Il­ga­am­žių nuo­sek­liai dau­gė­ja. Na­cio­na­li­nio pa­sau­lio svei­ka­tos ir me­di­ci­nos cen­tro To­ki­ju­je moks­li­nin­kai pri­ėjo iš­va­dą, kad Te­kan­čios Sau­lės ša­lies pi­lie­čių il­ga­am­žiš­ku­mo pa­slap­tis – tin­ka­ma mi­ty­ba.

Eks­per­tai il­gai ty­rė svei­kus žmo­nes, ku­rie lai­kė­si Ja­po­ni­jos vy­riau­sy­bės dar 2005 me­tais pa­teik­tų mi­ty­bos tai­syk­lių (sho­kui­ku). Šios mais­to pa­si­rin­ki­mo ap­vers­tos pi­ra­mi­dės vir­šu­je – daug šva­raus ne­ga­zuo­to van­dens, ar­ba­tos. Dau­giau­sia val­gy­ti re­ko­men­duo­ja­ma an­glia­van­de­nių: ry­žių, duo­nos, ma­ka­ro­nų. Že­miau – dar­žo­vės, žu­vis, mė­sos pro­duk­tai, vai­siai. Pi­ra­mi­dės apa­čio­je at­si­dū­rė pie­nas ir jo pro­duk­tai.

Bu­vo nu­sta­ty­ta, kad da­ly­vių, ku­rie griež­tai lai­kė­si re­ko­men­da­ci­jų, anks­ty­vos mir­ties ti­ki­my­bė dėl krau­jo­ta­kos li­gų su­ma­žė­jo 15 proc.

Ren­ka­si tik švie­žią mais­tą

Spe­cia­lis­tų pa­ste­bė­ji­mu, ja­po­niš­kos vir­tu­vės pri­va­lu­mas – aukš­tos ko­ky­bės mais­to pro­duk­tų su ma­žu kie­kiu so­čių­jų rie­ba­lų de­ri­ni­mas. Nuo se­no ja­po­nų mi­ty­bos pa­grin­dą su­da­ro ry­žiai, ku­rie nau­do­ja­mi ga­mi­nant įvai­rius pa­tie­ka­lus. Taip pat var­to­ja­ma daug dar­žo­vių bei vai­sių.

Val­gy­da­mi jū­ros gė­ry­bes ja­po­nai gau­na ne tik bal­ty­mų, bet ir įvai­rių vi­ta­mi­nų bei mik­ro­ele­men­tų. Žu­vis ypač ver­ti­na­ma dėl po­li­ne­so­čių­jų ome­ga 3 rie­ba­lų rūgš­čių, ku­rios bū­ti­nos šir­džiai ir krau­ja­gys­lėms, sme­ge­nims, imu­ni­nei sis­te­mai.

Bal­ty­mais bei mi­ne­ra­li­nė­mis me­džia­go­mis pa­de­da ap­si­rū­pin­ti ir vie­nas po­pu­lia­riau­sių pro­duk­tų – so­jų varš­kė (to­fu). Pa­da­žams var­to­ja­mi ja­po­niš­ki krie­nai (wa­sa­bi) – vi­ta­mi­no C ir kal­cio šal­ti­nis, o so­jų pa­da­že yra vi­ta­mi­nų, mi­ne­ra­lų, ami­no rūgš­čių.

La­bai svar­bus ja­po­niš­kos vir­tu­vės bruo­žas – pro­duk­tų švie­žu­mas. Ga­mi­nant sten­gia­ma­si iš­lai­ky­ti tik­rą­jį pro­duk­tų sko­nį, to­dėl juos ma­žiau ap­do­ro­ja ter­miš­kai. Mais­to por­ci­jos Ja­po­ni­jo­je yra ne­di­de­lės, o jo pa­tei­ki­mas tu­ri „glos­ty­ti“ akis. Be to, įpras­ta val­gy­ti lė­tai.

De­ser­tų sko­nis ski­ria­si nuo mums įpras­to – jie be­veik ne­sal­dūs, ne­su­ra­si­te rie­bių sal­du­my­nų. Ja­po­nų ti­piš­kas de­ser­tas – se­zo­ni­niai vai­siai.

Koks su­šis – ri­zi­kin­gas?

Ja­po­niš­ka vir­tu­vė daž­niau­siai ne­įsi­vaiz­duo­ja­ma be su­šio – sal­džiu ac­to mi­ši­niu pa­gar­din­tų ry­žių už­kan­dė­lių su ter­miš­kai ne­ap­do­ro­to­mis jū­ros gė­ry­bė­mis. Be­je, šis vi­sa­me pa­sau­ly­je iš­po­pu­lia­rė­jęs už­kan­dis nė­ra dau­ge­lio ja­po­nų kas­die­ny­bė. Pa­pras­tai jis de­da­mas ant šven­ti­nio sta­lo.

Su­šis – la­bai ver­tin­gas mais­tas. Vis tik ter­miš­kai ne­ap­do­ro­tos žu­vies var­to­ji­mas yra su­si­jęs su ri­zi­ka ap­si­krės­ti pa­ra­zi­ti­ne li­ga – ani­sa­kia­ze, ku­ri su­ke­lia pil­vo skaus­mus, py­ki­ni­mą, vė­mi­mą. Ta­čiau šio pa­vo­jaus ga­li­ma leng­vai iš­veng­ti, jei su­šį val­gy­si­te pa­ga­min­tą su kep­tais ar kon­ser­vuo­tais jū­rų pro­duk­tais, dar­žo­vė­mis, gry­bais, kiau­ši­niais ir kt.

Pa­ste­bi­ma, kad Ja­po­ni­jo­je po­pu­lia­res­ni nei su­ši ga­li bū­ti kol­dū­nai (gy­o­za), ku­rie pa­ruo­šia­mi su kiau­lie­na, Pe­ki­no ko­pūs­tais, kre­ve­tė­mis, gry­bais ir kt. La­bai po­pu­lia­ri ir ver­tin­ga ja­po­nų tra­di­ci­nė mi­so sriu­ba. Ji ver­da­ma fer­men­tuo­tos so­jų pu­pe­lių pa­stos, sul­ti­nio ir ki­tų in­gri­dien­tų. To­kia sriu­ba at­ku­ria žar­ny­no mik­ro­flo­rą, ša­li­na tok­si­nus ir kt.
Verta žinoti:

Ja­po­nų mi­ty­bos pi­ra­mi­dė­je re­ko­men­duo­ja­mas su­ba­lan­suo­tas su­var­to­ja­mų grū­dų, dar­žo­vių, vai­sių, mė­sos, žu­vies, kiau­ši­nių, so­jos ir pie­no pro­duk­tų kie­kis pa­de­da su­ma­žin­ti šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ri­zi­ką.

Receptai

Rytietiškos daržovės

Reikės:

• 200 g pievagrybių,
• 1 raudonos paprikos,
• 1 geltonos paprikos,
• 1 žalios paprikos,
• 1 morkos,
• 1 svogūno,
• 1 baklažano,
• 1 nedidelės cukinijos,
• 50 ml sojų padažo,
• 1 šaukštelio malto imbiero,
• pora žiupsnių sezamo sėklų,
• augalinio aliejaus.

Išilgai supjaustome pievagrybius ir paprikas, griežinėliais supjaustome baklažaną ir cukiniją. Aliejuje truputį apkepame kubeliais supjaus- tytas morkas ir susmulkintus svogūnus, sudedame kitas daržoves ir pievagrybius. Kepame, kol suminkštės daržovės ir grybai. Įpilame sojų padažo, suberiame imbiero, gerai išmaišome ir apibarstome sezamo sėklomis. Patiekalą galima patiekti su ryžiais. Skanaus!

Vištienos krūtinėlė japoniškai

Reikės:
• 4 vištienos krūtinėlių,
• 1 šaukšto degtinės,
• 1 citrinos,
• druskos.

Nuplautas ir nusausintas krūtinėles užpilti degtine ir palikti kelioms minutėms. Pasūdyti ir sudėti ant grotelių įkaitintoje orkaitėje. Kepti 4 minutes, vėliau sumažinti ugnį ir dar kepti 8 minutes. Krūtinėles apversti ir dar kepti 4 minutes. Mėsa patiekiama šaltai su citrinos griežinėliais. Galima patiekti šiltai su ryžiais, bulvėmis, troškintomis ar žaliomis salotomis. Skanaus!

Morkų paštetas

Reikės:
• 0,5 kg morkų,
• 1 saliero šaknies,
• 2 svogūnų,
• 2 kiaušinių,
• 1 valgomojo šaukšto krakmolo,
• žiupsnelio juodųjų pipirų.

Pasūdytame vandenyje išvirkite morkas, salierą ir svogūnus. Juos sutrinkite ir atvėsinkite. Įmuškite kiaušinius, įpilkite vandenyje išmaišyto krakmolo ir viską gerai išplakite. Į masę įberkite pipirų, supilkite į kepimo formą, statykite ją į kitą kepimo formą su vandeniu ir kepkite orkaitėje pusantros valandos. Skanaus!