– Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti, kokios trukmės badavimą galima vadinti trumpalaikiu? O koks, jau pretenduoja į ilgą?

– Šiuolaikinėje mokslinėje literatūroje trumpalaikiu badavimu yra laikomas susilaikymas nuo maisto, trunkantis nuo 24 iki 36, 48 valandų. Kartais trumpalaikiu įvardijamas ir badavimas iki 72 valandų. Na, o nuo 72 valandų iki kelių ar keliolikos parų trunkantis maisto atsisakymas jau yra ilgas.

– Kam rekomenduotum išbandyti trumpą badavimą?

– Išbandyti trumpą, pavyzdžiui paros, badavimą gali bet kas, tačiau jis tikrai nėra būtinas žmonėms, kurių kūno masės indeksas siekia 25. Trumpalaikį, reguliarų (kas 4–6 dienas, vieną ar du kartus per savaitę) badavimą aš rekomenduočiau tiems, kurių kūno masės indeksas viršija 29. Jei baiminatės, kad nevalgydami galite pakenkti savo organizmui, turiu jus nuraminti ir kartu įspėti, kad antsvoris ar nutukimas yra daug didesnis pavojus jūsų sveikatai, nei galimos neigiamos trumpalaikio badavimo pasekmės.

– Ką duoda trumpas maisto atsisakymas? Kokia turėtų būti ta trumpo badavimo strategija?

– Remiantis įvairiais tyrimais, trumpalaikis periodiškas badavimas gaili duoti labai daug – pradedant svorio mažėjimu, širdies ir kraujagyslių ligų kontrole, neuroligų kontrole bei antrojo tipo cukrinio debeto kontrole ir prevencija. Žinoma, nereikia manyti, kad badavimas yra vienintelė priemonė tam sustabdyti, bet tikrai pats patogiausiais ir paprasčiausias būdas, lyginant su mitybos strategijomis ir specifinėmis dietomis.

Artūras Sujeta
Foto: Asmeninis archyvas

Pradėti badauti nesudėtinga, tam specialaus pasiruošimo nereikia, pradžioje pamėginkite apriboti savo kalorijas tarkime vos 12 valandų, po kelių dienų galite ilginti laiką iki paros. Tačiau 24–48 valandos be maisto yra viena, o ilgesnis laiko tarpas – jau visai kas kita. Nereikėtų pamiršti, pavyzdžiui, ketozės (kai badaujant ar sergant I tipo cukriniu diabetu kraujyje ir šlapime padaugėja acetoninių medžiagų, „užrūgštėja“ organizmas, nukrenta kraujo ph) pavojaus. Tad badavimas gali pakenkti žmogaus organizmui, todėl prieš jo imantis reikėtų ne tik įvertinti dabartinę savo organizmo būklę, bet ir, jei yra galimybė, pasikonsultuoti su gydytoju, kuris, siekdamas įvertinti minimalią, tačiau visgi egzistuojančią riziką gali rekomenduoti atlikti kelis nesudėtingus kraujo testus.

– O ar saugu rinktis ilgalaikį badavimą? Kas gali badauti ilgiau nei dvi-tris paras, o kam šiukštu nerekomenduojama?

– Kartais ilgas badavimas praktikuojamas dėl religinių įsitikinimų, kartais sąmoningai atsisakoma maisto dėl tam tikrų psichologinių problemų, kurios gali privesti iki anoreksijos, bulimijos. Tai labai rimta šių laikų problema, kuriai daro įtaką ne tik masinė media, bet ir sumažėjusi žmogaus savivertė.

Galiu pasakyti tik vieną – ilgalaikis badavimas, praktikuojamas be gydytojo priežiūros, gali privesti prie rimtų sveikatos sutrikimų. Vienas jų – mano minėta ketozė, kuriai prasidėjus ir pasiekus kritinį tašką, žmogų gali ištikti mirtis. Ketonus išskiria kepenys, tad, žinoma, sergantys pirmojo tipo diabetu (rečiau antrojo) žmonės turi saugotis ketoacitozės.

– Badavimo metu galima gerti tik vandenį? Ar leidžiami ir kiti skysčiai?

– Dažniausiai tik vanduo, nors kartais geriama ir arbata ar kava. Arbatoje gausu katechinų ir kitų antioksidantų, teigiamai veikiančių ne tik pilvuko mažėjimą, bet ir tonizuojančių, o tai gali palengvinti trumpalaikio badavimo eigą, sumažinti norą valgyti, jei gliukozės kontrolė kraujyje yra prastesnė. Labai žemas gliukozės kiekis kraujyje dažniausiai daro įtaką dideliam norui valgyti ir, žinoma, persivalgyti. Kartais gali būti vartojamos vaisinės arbatos ir pan. Juoda kava kalorijų praktiškai neturi, bet turi kofeino, kuris veikia stimuliuojančiai, todėl trumpalaikis badavimas taip pat gali būti lengvesnis

– Ar badaujant galima sportuoti?

– Nėra patartina, bet galima. Žmogaus organizme pagrindinė energetinė medžiaga, taip vadinimas gliukogenas, yra saugomas tiek kepenyse, tiek raumenyse. Jo rezervas tikrai leis gana neblogai atlikti kasdienius fizinius darbus buityje, na, o sportas, aišku, labai individualus dalykas. Jei visiškai atsisakote kalorijų ir darote iškrovos dieną, nepatarčiau jos metu sportuoti. Visgi esame labai individualūs ir maistinių medžiagų deficitas gali iššaukti itin prastą savijautą.