„Sportiška ir kuo įvairesnė popamokinė veikla, judrus laisvalaikis!“, – teigia „Goodlife“ asmeninis treneris Justas Kudrevičius dziudo imtynių mokantis ir įvairaus amžiaus vaikus. Su juo kalbamės apie sporto svarbą vaikams ir sportinių būrelių rekomendacijas.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad vaikai juda tikrai pakankamai daug, jie juk sunkiai nustygsta vietoje. Tačiau Justas primena, kad šiuolaikiniai vaikai sunkiai atplėšiami nuo planšetinių bei stacionarių kompiuterių, telefonų. Meilė technologijoms pristabdė vaikų fizinį lavinimąsi ir apskritai judėjimą. Jie gauna labai daug vizualinės informacijos, emocijų, o kur jas išlieti, kai fizinės veiklos, lyginant su ankstesne karta, labai sumažėjo.
Treneris pabrėžia, kad situacija dar labiau komplikuojasi, kai vaikai ima lankyti mokyklą: „Sunkios kuprinės keičia eiseną, provokuoja palinkti į priekį, tad kūno masės centras pasislenka pirmyn. Vaikai labai daug valandų sėdi venoje padėtyje ir dar yra drausminami, jei pertraukų metu bando bėgioti.“
Nuolatinė neergonomiška padėtis ir minimalus jos keitimas lemia netaisyklingos laikysenos formavimąsi. Justas pastebi, kad dar ikimokyklinukų bei pirmokų lankstumas tikrai neblogas, geros ir judesių amplitudės, o štai antrokai po metų sėdėjimo pripranta prie ribotų amplitudžių, daugelis negali atlikti gilaus pritūpimo, sutrumpėja jų achilo sausgyslės, susiplnėja liemens raumenys. O vis didėjančio nutukusių vaikų skaičiaus jau sunku nepastebėti. Pasirodo, čia jau pirmaujame Europoje.
Jei fizinės sveikatos argumentų nepakanka, ne mažiau iškalbingi ir faktai, įrodantys, kad fizinė veikla gerina mąstymą bei kūrybiškumą. Justas pateikia vienos JAV mokyklos pavyzdį. Čia buvo nuspręsta, kad visos klasės kiekvieną mokslo metų dieną pradės nuo fizinio lavinimo pamokos. Eksperimento rezultatai iškalbingi – visų vaikų mokymosi rezultatai pagerėjo.
Treneris tuo nesistebi: „Vaikai prieš pamokas išsidūksta, atsipalaiduoja, taip paskatinama kraujo apytaka organizme, o tai reiškia, kad ir smegenys pamaitinamos. Tad rytinė mankšta ne šiaip sau rekomenduojama visiems, ne tik vaikams.“
Vaikams sėdėjimas prilygsta stresinei situacijai, ji juos išvargina. Tad ir ilsėtis nereikėtų sėdint ant sofos priešais televizorių. Būtent fizinė veikla padeda susidoroti su stresine situacija ir leidžia pailsėti smegenims.
Anot trenerio, vaikams nekenkia net kasdieniai sporto užsiėmimai: „Dauguma vaikų gali eiti iš vieno mėgiamo būrelio į kitą kasdien ir jiems tai nebus jokia problema. Kadangi jie dar negali susikoncentruoti į jėgos pratimus, greičiau pavargsta ne jų kūnas, o centrinė nervų sistema. Būtent monotoniškas darbas sukelia nuovargį. Kai vaikams pasidaro nebeįdomu, jie pareiškia, kad jau pavargo.“
Tai vienas iš argumentų, kodėl vaikams nereikėtų specializuotis vienoje sporto šakoje (čia neklabame apie vaikus, turinčius idealius duomenis kuriai nors sporto šakai). Apie secializaciją Justas rekomenduoja pradėti galvoti ne anksčiau 12–14 metų, kai ima ryškėti vaiko specifinės fizinės ypatybės. O iki tol – bandyti kuo daugiau sporto šakų, patirti ir išmokti kuo daugiau judesio modelių. Taip ugdomi ne tik fiziniai gebėjimai, bet ir protiniai.
„Kuo daugiau ir kuo įvairesnių judesių mokomės, kuo sudėtingesnes judesių kombinacijas turime prisiminti, tuo intensyviau laviname savo smegenis ir atmintį,“ – teigia treneris, primindamas, kad aktyvi vaikystė kaupia motorinį bagažą ateičiai, kai judesių atmintis padeda lengviau prisitaikyti, mokytis naujų dalykų.
Kai kalba pasisuka apie konkrečius būrelius ir jų derinimą, Justas rekomenduoja laikytis labai paprastos taisyklės – vienas sportinis užsiėmimas turėtų būti žaidimų pobūdžio, komandinis, o kitas susijęs su individualia sporto šaka.
„Sportuodamas komandoje vaikas mokosi bendradarbiauti, pajunta kooperacijos naudą, supranta, kad jis nėra karalius. Vadinasi, ir užaugęs mokės dirbti komandoje. Individuali sporto šaka, pavyzdžiui, visų rūšių imtynės (dziudo, laisvosios, sambo, graikų-romėnų, graplingas, brazilų džiudžitsu), gimnastika, lengvoji atletika ir kt., stiprina fizinį pasirengimą, moko pagarbos priešininkui ir kitam žmogui. Individualioje sporto šakoje vaikas mokosi suprasti, kad tik jis atsakingas užrezultatus, tai ugdo charakterį, disciplinuotumą. Toks komandinės ir individualios sporto šakų duetas kloja kelią universalesniam mąstymui ir pasaulio suvokimui,“ – reziumuoja Justas.
Jis taip pat pabrėžia, kad ne mažiau naudinga sportą derinti su menais – daile ar muzika. Sportas lavins stambiąją motoriką, o piešimas ar mokymasis groti – smulkiąją.
Ir paskutinis, ne mažiau, svarbus klausimas, kaip vaikus motyvuoti judėti, nemesti sporto vos pradėjus? Justas teigia, kad dažnai vaikai nenori pradėti, nes nežino, kas jų laukia arba bijo, nes mano, kad nieko nemoka, jiems nepavyks, nepasiseks. Tad čia labai svarbus tėvų palaikymas. Svarbu sužadinti smalsumą ir jokiu būdu nereikalauti iš vaiko tobulumo.
„Kalbėkitės, planuokite ir sutarkite, kad pradėjęs sportuoti, vaikas nemes užsiėmimo po pirmos savaitės. Sportas, kaip ir kiti užsiėmimai, vaikui turi būti tęstinis, tai turi tapti jo rutina. Kai jis išmoks naujų judesių, atsiras ir azartas bei noras. Daugeliui vaikų nauja veikla pradeda patikti tik po pusės metų,“ – pokalbį užbaigia treneris Justas.
