Tad turbūt ne vienam kyla klausimų, kaip gerinti savo darbo ir veiklos kokybę. Šioje vietoje Jums gali būti pravartūs GOODLIFE asmeninio trenerio Laimono Smulkio patarimai.
Dauguma žmonių šiandien jau supranta, kad vienas svarbiausių „vaistų“ gerai protinei, emocinei ir fizinei sveikatai palaikyti yra teisingas judėjimas ir elementari mankšta. Džiugu, kad daugėja įmonių savo darbuotojams darbo metu siūlančių skirti laiko pasivaikščiojimams ar sudarančių sąlygas atlikti keletą fizinių pratimų, pavyzdžiui, labai nesudėtingam, bet efektyviam kabėjimui ant skersinio.
Tačiau dar tikrai ne visi darbdaviai suvokia judėjimo pertraukėlių naudą. Produktyvus darbas dar vis neatsiejamas nuo ilgo sėdėjimo. Metas keisti požiūrį, nes ne vienas mokslinis tyrimas tvirtina – net ir keletas minučių fizinės veiklos, po įtempto susikaupimo reikalaujančios sesijos, darbo produktyvumą didina net iki kelių kartų. Vadinasi, dirbdami trumpiau, mes galime atlikti daugiau, o kas to nenorėtų? Judėjimo pertraukėlės darbo metu ne tik įtakoja to darbo kokybę, efektyvumą, bet taip pat ir sveikatą bei gerą savijautą.
Ilgai sėdint, kraujotakos intensyvumas ženkliai sumažėja, daugiau kraujo nuteka į apatinę kūno dalį, ypač kojas (štai ir viena išsiplėtusių kojų venų priežasčių), tuo pačiu mažėja smegenų aprūpinimas krauju ir maistinėmis medžiagomis (o juk sėdėdami jomis dirbame). Geriausia išeitis, kai esate priversti praleisti daug laiko dirbdami – nuolatinis kūno padėties keitimas. Pavyzdžiui, jei dažniausiai dirbate prisėdę ir palinkę į priekį, keletui minučių pabandykite atsilošti, pakeiskite kėdę į gimnastikos kamuolį ir paspyruokliuokite aukštyn-žemyn, jei turite galimybę, dalį darbų atlikite atsistoję ar pritūpę. Tikrai verta kuo dažniau (kas keliolika minučių) atsistoti ko nors pasiimti ar nueiti įsipilti stiklinę vandens.
Mano galva, idealus darbo ir aktyvaus poilsio santykis turėtų būti 5:1, jei dirbote 25 minutes, 5 minutes skirkite pajudėjimui, lengvam pasimankštinimu, tupėjimui ar kabojimui… Jų metu išjudinkite būtent savo kūno silpnąsias vietas. Pavyzdžiui, jei jūsų čiurnos labai sustingusios ir pabūti giliai pritūpus jums kol kas nepavyksta, skirkite porą minučių būtent čiurnų paslankumo gerinimui, pratempkite įsitempusius blauzdų, šlaunų raumenis. Ilgai sėdint dažnai sustingsta ne tik čiurnos, bet ir klubai, krūtininė stuburo dalis, pečių lankas pakrypsta pirmyn.
Štai keletas pratimų, leisiančių išjudinti problemines vietas:
Čiurnos – gilus pritūpimas su pasvirimu į vienos kojos pusę (remtis alkūne į kelį bei pernešti kuo daugiau kūno svorio ant kojos neatkeliant kulnų, jei nepavyksta išbūti pozicijoje, galite įsikibti į stabilų objektą);
Klubai – šlaunų stūmimas į šalis įsirėmus į jų vidinę dalį alkūnėmis giliai tupint;
Klubai+krūtininė stuburo dalis – užimti gilaus įtūpsto poziciją, galinę koją laikyti pilnai ištiestą. Jei ištiesta dešinė koja, tai dešinę ranką atremti į žemę ir laikyti vienoje linijoje su priekine pėda, suktis liemeniu ištiesus laisvąją ranką atveriant krūtinę, užsilaikyti porą sekundžių viršutinėje padėtyje, grįžtant prilenkti alkūnę ir bandyti ja liesti žemę;
Pečiai, užpakalinė šlaunų dalis – priekinės pečių dalies tempimas sunėrus rankas už nugaros, pasilenkus;
Pratimai kraujotakai suaktyvinti – sėstis ant kėdės remiantis viena koja į žemę (pagal pajėgumą stotis abiem arba viena koja);
Mini šuoliukai, kai liemuo truputį sukasi, pėdos krypsta į vieną pusę, o rankos į priešingą.
Mostai rankomis keliant jas virš galvos su pasistiebimu, rankoms leidžiantis jas moti už kūno.
Sakysite, kaip aš atrodysiu kolegų akyse atlikinėdamas tokius pratimus darbo vietoje – atsakysiu, kad tik Jūs pats galite pasirūpinti savo sveikata, tad kyla klausimas, ieškosite pasiteisinimų, kodėl negalite mankštintis ar skirsite tas kelias papildomas minutes judesiui, kad jaustumėtės nepalyginamai geriau ir dirbtumėte produktyviau.
