Vyresni, kaip patys sako, nėra linkę „tuščiai“ leisti laiko ir geriau jau padirbs sode nei skirs laisvalaikį mankštai. Bet vis dėlto tokia nuostata neteisinga. Taisyklingas judėjimas reikalingas visiems, tik, priklausomai nuo amžiaus, jis gali būti skirtingas.

„Pasyvus gyvenimo būdas ilgainiui skatina vangumą, apatiją, juosmens ar pečių juostos maudimus ir kitus nemalonius pojūčius. Kita vertus, monotoniškai atliekami judesiai (ypač būdingi vyresniems žmonėms) taip pat gali sąlygoti liūdnas pasekmes – kai nuolat apkraunami tie patys raumenys, atsiranda raumenų disbalansas, pertempimai, maudimai, skausmai“, – perspėja kineziterapeutė, studijos „Sveikas judesys“ įkūrėja Toma Kreivėnaite.

Anot T. Kreivėnaitės, judesys su amžiumi tampa vis reikalingesnis, nes raumenų tonusas mažėja, tad būtina taisyklingai judėti. „Tačiau nepamirškime, kad pratimai nėra skirstomi pagal amžių, bet pagal intensyvumą. Natūralu, su amžiumi, jei žmogus nesimankština, judesių amplitudės mažėja. Tokiu atveju taikomi labiau specifiniai pratimai, kurie reikalingi gerai savijautai palaikyti. Žinoma, visada atkreipiamas dėmesys į žmogaus darbo pobūdį. Svarbu padėti žmogui išlaikyti raumenų balansą“, – sako kineziterapeutė.

Judėjimas – vaistas?

„Manau, daugelis vyresnio amžiaus žmonių tam pritartų. Kartais iš tiesų galima vaistus iškeisti į patogią avalynę pasivaikščiojimui ar kamuolį namuose. Užtenka tik 20 min. per dieną gerai savijautai ir nuotaikai palaikyti. Tą patvirtina ir tyrimai“, – sako T. Kreivėnaitė.

Neseniai paskelbtas mokslinis straipsnis (pubmed.com), kuriame aprašomas Lenkijoje Kūno kultūros universitete atliktas tyrimas. Jame dalyvavo vyresnės nei 55 m. moterys, kurios 3 kartus per savaitę, iš viso 6 savaites vaikščiojo šiaurietišku ėjimu. Rezultatas: pagerėjo riebalų metabolizmas, sumažėjo kūno riebalų bei pagerėjo kraujo oksidantų gamyba. Ir tai tik vienas pavyzdžių, kad judesys gerina savijautą.

Kaip apskaičiuoti intensyvumą?

„Vyresniame amžiuje rekomenduoju didesnį dėmesį skirti sąnariams stiprinti, raumenų amplitudei didinti, širdies ir kraujagyslių sistemą gerinti bei bendram raumenų tonusui palaikyti. Kaip minėjau, treniruotės intensyvumas turi kisti su metais. Kaip jį apskaičiuoti? Štai ir formulė: 220 – amžius = maksimalus širdies pulsas.Tai bendra formulė, pagal kurią galite apsiskaičiuoti savo pulsą. Žinoma, kiekvienas atvejis individualus! Tad vyresniame amžiuje rekomenduojama laikytis 50-70% nuo maksimalaus širdies pulso“, – pataria T. Kreivėnaitė.

Kineziterapeutė sako pastebinti, jog pastaruoju metu galima pasidžiaugti, kad vis daugiau vyresnių žmonių atranda judėjimo naudą ir daugiau laiko skiria aktyviam laisvalaikiui: vaikščiojimui, pilates ar kalanetikos treniruotėms, mankštintai tiek individualiai, tiek grupelėje su kineziterapeutu.

„Vyriausias mano klientas buvo 75 metų vyriškis. Mankšta namuose kiekvieną dieną jam lyg kavos puodelis kiekvieną rytą man. O svarbiausia, kad jis tikrai jaučia naudą“, – sako kineziterapeutė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją