Tokiai mankštai rinkitės tokius pratimus ir judesius, kurių be kito asmens atlikti negalėtumėte. Turbūt pamenate iš mokyklos laikų „druskos svėrimą” ar ėjimą ant rankų, kai kojas už čiurnų laikydavo draugas. Štai tokius pratimus ir turiu galvoje, siūlydamas mankštą dviems.
Puikus pratimas ir sinchroniškas pritūpimas susiglaudus nugaromis. Čia būtinas susiklausymas, koordinacija, pasitikėjimas vienas kitu. Ir tai savotiška pritūpimo progresija be papildomų svorių. Labai naudinga, bet nuobodi ir „lentos” pozicija. Kai joje stovi vienas ir žiūri į lėtai tiksinčias sekundes, minutė išsitempia iki sunkiai pakeliamo laiko tarpo. Tačiau jei vienas prieš kitą atsistosite „lentos” pozicijoje ir kas sekundę sumušite priešingais delnais vienas su kitu lyg sveikindamiesi - pratimą paversite žaidimu, kurio minutė praskries neprailgusi.
Atliekant tokius pratimus į priekį veda ne tik motyvacija, bet ir paskatinimas neatsilikti nuo partnerio, vytis jį, atlikti daugiau, pralenkti, o tai reiškia - progresuoti.
Rinktis pratimus reikėtų nesudėtingus. Nesidairykite į akrobatinių įgūdžių reikalaujančius judesius interneto platybėse, jogą skirtą dviems taip pat reikėtų daryti prižiūrint mokytojui (nebent esate pažengę šioje srityje). Nereikėtų rinktis labai sudėtingų, reikalaujančių didelio fizinio pasirengimo pratimų. Nedarykite nieko ne pagal savo jėgas.
Poroms, kurių ūgio skirtumas nemažas, kai kurie pratimai gali netikti. Pavyzdžiui, aukščiau minėto pritūpimo suglaustomis nugaromis, nepavyks atlikti, nes nepavyks išlaikyti suglaustų nugarų viename lygyje. Svorio skirtumai šiuo atveju ne tokie svarbūs.
