Ar žinote, kas nutinka, kai žmogaus fizinė forma konkuruoja nebent su Stelmužės ąžuolu? Aš žinau. O kas būna, kai jis dar turi daug svajonių ir yra pakankamai naivus, jog patikėtų, kad jas gali įgyvendinti?
Sporto klubas „Fitus“ dar lapkričio mėnesį metė man iššūkį. Sako, mes pasirūpinsime tavo kūnu ir siela, kojomis ir skrandžiu, tu tik bėk kaip dar niekada nebėgai. Kadangi pokalbis įvyko ne stoties rajone, įsijausti buvo kiek sunku. Bet aš sutikau. Ir bėgsiu ne kilometrą, kurio nenubėgdavau mokykloje, o pusmaratonį. Barselonoje.
Išversiu į savo kalbą: mažiausiai dvidešimt vieną kartą bandysiu pranokti pats save ir viršyti galimybių ribas. Bet aš tikiu, jog man pavyks. Turiu tam savų motyvų.
Pasiteisinimų turi kiekvienas
Dauguma mano aplinkos žmonių ėmė sportuoti, nes suprato, jog gero žmogaus turi būti daug, bet gal visgi šiek tiek mažiau. Svorio metimas motyvuoja daugelį, bet ne mane. Gerai jau gerai, paslapčia apie tai pagalvoju ir aš. Tik niekam to nesakykite. Visgi pagrindinis mano motyvas yra noras jaustis gerai ir galimybė bėgant ugdyti savo valią bei disciplinuotumą – tai praverčia tiek darbe, tiek ir asmeniniame gyvenime.
Dirbu savo mylimą darbą ir jam skiriu daug laiko. Ir jei netyčia jo lieka, energijos manyje būna tiek pat, kiek ir sausio trečią dieną sporto klube lankosi žmonių. Kažkur buvo, rodos, dar vakar, bet jau nebėra.
Yra daug priežasčių, kodėl man šio iššūkio nederėjo rinktis. Pastaruoju metu nemažai laiko praleidau ne Lietuvoje, teko dažnai skraidyti, todėl laisvo laiko išvis beveik neturėjau. Sportuoti ir paskui save vilkti sportinę aprangą būtų reikėję ne tik Vilniuje, bet ir, pavyzdžiui, Londone. Už lango žiema ir lauke šalta. Man, žmogui, kuriam žemesnė nei 15 laipsnių temperatūra atrodo it pasaulio pabaiga, tai labai svarbu. Jaučiate? Kiek daug pasiteisinimų. O aš su savo pasiteisinimais net neįpusėjau – galėčiau juos traukti ir traukti vieną po kito. Nemoku sveikai gaminti, nesuprantu mitybos paslapčių, reikės atsisakyti alkoholio. Be to, kojos kreivos, nugara sustingusi, sena gera Stelmužė mane lenkia ne tik fizine forma, bet ir lankstumu. Pabaigos pasiteisinimams čia nėra.
Bet pabaikime tai pagaliau. Dabar. Ne pirmadienį, ne vėliau. Dabar.
Kaip viskas vyksta?
Sporto klubas man padeda. Mano pažanga rūpinasi patyrusi, energinga, visada besišypsanti, bet tuo pačiu ir reikli trenerė Audronė Pakalenkaitė. Ji mane moko, kada, kaip ir kokius raumenis man stiprinti, kokius pratimus atlikti, kad nebėgiočiau aklai. Kaip sako viena mano aktyviai laisvą laiką leidžianti draugė, nubėgti pusmaratonį gali kiekvienas. Daug sudėtingiau – nubėgti jį teisingai ir nesusižaloti savęs. To ir siekiame. Savo treniruočių programomis ir rezultatais, pasidalinsiu kituose tekstuose.
Restoranas „QusQus“ mane išmokė pasigaminti sveiko maisto. Ir tai labai svarbu, nes kol kas tai aš maistą labiau mėgau valgyti nei gaminti. Be to, daug laisvo laiko neturiu, todėl tai turėtų būti greitai pagaminami patiekalai, kuriuos gali pasigaminti kiekvienas, be Gordono Ramzio ar Džeimio Oliverio pagalbos.
Kodėl Barselona? Tai mano vienas mėgstamiausių miestų Europoje. Be to, kitas pusmaratonis Lietuvoje vyks, berods, tik gegužę, o aš tiek kantrybės bent jau kol kas neturiu. Tai juk turi būti iššūkis, o ne lengvas pasivaikščiojimas.
Nors žiemą ir esu linkęs užsidaryti sporto klube, bet tikėtina, kad susitiksime ir lauke. Sunku psichologiškai pasiruošti pusmaratoniui visada bėgant tik ant bėgimo takelio. Tad tai dar vienas iššūkis man – anksčiau sporto klubuose nesilankiau ir jie man nepatiko. Tiesa, kai sporto klube yra baseinas, pirtys ir nauji treniruokliai – tai prideda motyvacijos ir noro minti jo slenksčius dar dažniau, lieti prakaitą dar ilgiau.
Aš, Eimantas Mikšys, būdamas sveiko proto ir norėdamas išmokti sutarti su pačiu savimi, kviečiu sekti mano nuotykius portale DELFI. Pažadu pasidalinti savo išmoktomis pamokomis, fizinio aktyvumo bei mitybos planais. Prisijunkite prie manęs, jei jau ilgą laiką atidėliojote. Dalinkitės savo istorijomis ir patarimais komentaruose, susiraskite mane feisbuke ar paspauskite ranką sporto klube. Jei galiu aš, galite ir jūs – blogiau nei man tikrai nebus.
Kelionė jau pradėta ir ji sunki, bet įveikiama. Savo, kaip profesionalaus sportininko (turbūt suprantate, jog tai pokštas), karjerą pradėjau per gimtadienį – lapkričio 3 dieną. Pirmosios treniruotės duomenys: ūgis – 1.8m, svoris – 107 kg. Per laiką nuo pirmosios treniruotės iki dabar jau numečiau daugiau nei 16 kilogramų ir savo tekstuose pasidalinsiu, kaip man tai pavyko.