Sveiki, esu Rasa iš Kauno. Visą gyvenimą turėjau viršsvorį. Negana to, turiu du vaikus, kurių laukdamasi, o vėliau juos iki metų maitindama, priaugau po 15 kilogramų. Visada mėginau atsikratyti tų kilogramų. Kol buvau jauna - daugiau dėl išvaizdos, o dabar - dėl sveikatos. Kai man buvo 30 metų, numečiau 30 kilogramų skaičiuodama kalorijas su klubu „Valgau ir lieknėju“. Tačiau tada erzino tas kalorijų skaičiavimas, o dar ir maistui sverti svarstyklių buvo neįmanoma gauti, svaigo galva ir buvo silpna. Vėliau dėl darbų kiekio ir dėmesio sau stokos kilogramas po kilogramo svoris vėl didėjo.
Tačiau viršsvoris neleido man lengvai judėti. Jei eidavau, nebegalėdavau kalbėti, turėdavau sustoti, lipdama į penktą aukštą turėdavau du - tris kartus pailsėti. O aš turiu ryte būti darbe Kaune, po pietų jau vesti seminarą Vilniuje ar vertinti žmogų Panevėžyje, todėl nutariau gelbėtis chirurginiu būdu. 2007 m. man buvo atlikta skrandžio operacija ir per du metus svorį nusimečiau iki 90 kg. Bet po dvejų metų po truputį svorį prisiauginau ir 2016 jau svėriau 116 kg.
Dabar atėjo supratimas, kad jau ne išvaizda, o sveikata svarbiausia, nes noriu dar pagyventi, o be viršsvorio ne tik lengviau ir gražiau, bet tikrai sveikiau ir ilgiau gyvensiu, sveikatos bėdų bus mažiau. Jaučiau, kad nebeįdomu ir turbūt nesaugu imtis vienai, be specialistų pagalbos, keisti gyvenimo būdą, nes net operacija - ne panacėja, jei nepakeiti savo vertybinių nuostatų.
Pradžia buvo sunki, nes vakarais norėdavosi stipriau užkąsti, sunku buvo išgerti tiek daug vandens (net 3 litrus 800 ml). Bet pajutau, kaip pradėjo tirpti kilogramai, o nuo mitybos dienoraščio pati pradėjau suvokti, kodėl kartais svoris sustingsta - arba truputį daugiau sau leidau vakare pavalgyti, arba suvalgiau ką nors, ko geriau atsisakyti, o gal sportavau nereguliariai. Atradau savo skanėstus - pomidorus su mocarela ir baziliku, menkę su daržovėmis, užkandžius su kviečių trapučiais ir varške ar lašiša, jautieną su daržovėmis, įvairius patiekalus su tunu. Labai patiko brokoliai, bet dabar atsivalgiau, atradau įvairias salotas su varške ar mocarela.
Man sunkiausia prisiversti sportuoti. Prieš 20 metų sukeldavo siaubą storulių mankštos, kai visos apsipylusios prakaitu mėgina atlikti pratimus sporto salėje ar baseine. Kai pagalvoji, kaip tu jautiesi, kaip tu atrodai kitiems toje sporto salėje ar kaip banginis baseine, tada imi griaužtis ir gailėti savęs, kad parėjus namo nebeatlaikai, ypač po vandens procedūrų, ir kokią 22 valandą po savigraužos priepuolio, atsigriebi – prisišnioji daug ir riebiai, dar labiau griauždamasi atsiguli miegoti. Sportavimas namie pagal mano bėdas labai padėjo, nes nebereikėjo griaužtis, kaip aš atrodau kitiems. Iš pradžių sugaišdavau beveik valandą ir būdavau apsipylusi prakaitu, vėliau pradėjau greičiau susidoroti su savo pratimų sistema ir nebe taip pavargti bei neapsipilti prakaitu. Dabar sportuoju 20 minučių.
Kai nukrito pirmieji kilogramai labai greitai, viskas pradėjo eiti lengviau. Įpratau valgyti penkis kartus per dieną, gerti skysčius, kiek priklauso ir nebejaučiau alkio jausmo. Motyvacija augo. Net ir nuotraukos vizualiai atrodė pastebimai patrauklesnės. Ypač džiugino silueto pasikeitimas iš begemoto į žirafos. Jau nekalbu apie vyro geranorišką sutikimą pačiam pasirūpinti savo mityba, nors norėtųsi, kad ir jis keistų savo mitybą, ir vaikų didžiavimąsi mano kaita (jie jau savarankiški ir gyvena atskirai), kolegių ir pažįstamų pagyrimai, naujų rūbų pirkimas.
Galėjau net 2-3 dienų išvykose susitvarkyti su mityba, nes dar turėjau visapusiškai sau skirtą sėkmingą sekmadienį, kada galėjau daug ir visko privalgyti, nors dabar sau leidžiu tą dieną tik pusryčius kitokius ir pietus su kiauliena, nes pirmadienį svarstyklės parodo, kad per daug sau leidai. Vandens ir sekmadienį geriu savo normą ir valgau 5 sykius. Net per pokylius maisto ir kvapų dirgikliai nebeerzina, žiūriu į visus tuos skanėstus kaip į butaforiją. Pradėjau ir sportavimui, ir maisto gamybai sugaišti mažiau laiko, dabar visos dienos maistą pasigaminu per pusvalandį, gaminu su malonumu (ankščiau tam neturėjau laiko ir valgiau retai, riebiai ir gausiai, ypač vakarais).
Dabar mano diena prasideda produktų svėrimu ir maisto gamyba. Sekmadienį lepinu save ir savo šeimą - gaminu jiems ir sau, bet dažnai pasirenku upėtakį, menkę, susidarau kitos savaitės valgiaraštį, susiperku viską, ko reikės maisto gamybai ir net palepinu save kokia veido kauke. Svarbu, kad niekad nesvaigo galva staigiai atsikėlus, kas būdavo, kai klube „Valgau ir lieknėju“ suvartodavau tik 700 kilokalorijų.
Dabar per savaitę numetu nuo 200 g iki 1 kilogramo ir noriu likti su komanda nuo pusantrų iki dvejų metų, tada jau mėginsiu pati, bet nebepasileisiu, gaminsiu sau dažnai ir iš sveikų produktų, valgysiu dažnai ir tris sykius gausiau, du sykius užkandžiausiu, būtinai neperžengiant dienos normos, gersiu daug vandens, nes nebenoriu “jojo” efekto ir grįžtančių kilogramų, o ir laiko eksperimentams su savo sveikata ir išvaizda nebeturiu tiek, kiek, būdama trisdešimties.
Mano cholesterolio rodmenys pakito į gerą pusę, savijauta tiek fizinė tiek emocine puiki, spėju daugiau padaryti ir gyvenu be streso. Suprantu, kad visų darbų nenudirbsi, geriau mažiau, bet su malonumu ir be streso. Džiaugiuosi, kad galiu sau skirti daugiau laiko, nors ne per daug ir efektyviai, racionaliai.
Aš nebedirbu savaitgaliais, o sekmadienį, kaip šventę, dovanoju sau ir savo brangiems žmonėms. Tiesiog juntu kaip fiziškai, emociškai ir dvasiškai aš valausi. Ir šitas savęs naujas suvokimas ateina iš manęs, bet drauge su savo šeima. Norėjau pasiekti 90 kilogramų svorį, dabar sveriu 95 ir žinau, kad pasieksiu savo tikslą. Ir jei nutarsiu, pakeisiu tikslą iki 85 kilogramų, gal ir lėčiau nei pradžioje, bet su savęs atsinaujinimo jausmu.
O jeigu aš galėjau sau padėti ir pakeisti savo nuostatas, tai galėsite ir jūs, net, jei jums jau šešiasdešimt, o gal ir daugiau, ir jūs turite sveikatos problemų. Nes Jūs ne vienas, daug žmonių tą daro ir jiems padeda profesionalų komanda, tereikia tik norėti keistis. Padėkit sau ir pradėkit, o tada, kaip nuo kalno riedanti sniego gniūžtė, ateis geometrine progresija fizinės, emocinės ir net dvasinės kaitos rezultatai.
Nesunkiai mano įveikti sunkumai:
1. Alkio arba neperpildyto skrandžio jausmas pirmas porą savaičių.
2. Šiek tiek streso pradžioje gaminant, sportuojant, pastoviame ryšyje su internetu (susiję su ar suspėsiu, ar nepakenksiu sau, ar man užteks to maisto, o kuo man pakeisti tą ar kitą produktą, receptą ir nuo pastovaus pojūčio, kad esi pririštas prie internetinės svetainės, nes aš ir taip daug priversta kabėti ant interneto su savo veikla, bet čia šitas kabėjimas ne dėl veiklos, O DĖL SAVĘS).
3. Didelis kiekis vandens, kai ankščiau atrodė, kad sunkiai išgerdavai 1 litrą per dieną.
4. Kartais vėsu, bet palyginus su tuo pastoviu prakaitavimu, tai niekis, nes gali šilčiau apsirengti.
5. Nauji rūbai kainuoja, bet tai labai malonu. Juk gali pirkti ne tik akcijų metu, gali geresnius rūbus siaurinti, panaudoti prieš 8 metus nešiotus kokybiškus rūbus, NES TU Į JUOS ĮLENDI, pasinaudoti dėvėtų rūbų parduotuvėmis, kiekvienam pagal poreikį ir galimybes.
SĖKMĖS!
