Dėl greito fizinio ir psichinio nuovargio sutrinka miegas, darbingumas, pablogėja santykiai su artimaisiais, bendradarbiais. Žmogus ima perdėtai rūpintis savo sveikata arba tampa visiškai abejingas – tiek sveikatai, tiek šeimai, tiek darbui.

Kaip teigia sporto ir laisvalaikio klubo šeimai „Goodlife“ aerobikos trenerė Ramunė Supranavičienė, lėtinio nuovargio sindromą turintis žmogus atsikelia jau pavargęs ir taip jaučiasi nuolatos. Gali būti juntamas galvos, raumenų, sąnarių skausmas. Pasitaiko ir kūno temperatūros svyravimų. Suprastėja dėmesio koncentracija, pablogėja atmintis.

Žmogus nebegali mėgautis gyvenimu, nes dėl energijos stokos norisi laiką leisti visiškai pasyviai. Ramunė pataria, kaip pakeitus savo dienotvarkę bei į ją įtraukus sportą galima įveikti lėtinį nuovargį ir atgauti gyvybingumą. Beje, nuovargio jausmas, energijos trūkumas gali būti ir kitų ligų požymiai, tačiau visi šie patarimai bet kuriuo atveju pravers gerinant bendrą savijautą ir sveikatos būklę.

Planuoti savo dienotvarkę

Jei žmogus jaučia nuolatinį nuovargį, greičiausiai neteisingai paskirsto savo energiją, todėl gali padėti dienotvarkės planavimas. Reikia susidėlioti, kuri paros dalis bus skiriama darbui, bei atrasti laiko ir poilsiui. Laisvalaikio metu reikia stengtis negalvoti apie darbo reikalus. Tai – laikas sau, kuris gali būti labai įvairus.

Neaktyviai dirbančiam žmogui geriausia laiką po darbo leisti judriau. Svarbu, kad veikla būtų mėgstama, tai gali būti važinėjimas dviračiu, plaukiojimas baseine, žaidimai su vaikais, šuns vedžiojimas ir daug kitų. Žmogui, kuris dirba sunkų fizinį darbą, laisvalaikį galima leisti ramiau, intelektualiau: paskaityti knygą, pabendrauti su draugais ar šeima ir panašiai.

Geram miegui — prioritetas

Planuojant dienotvarkę, svarbu atkreipti dėmesį, kad užtektų laiko kokybiškai išsimiegoti. Kiekvieno žmogaus biologinis laikrodis veikia skirtingai, tačiau geras nakties poilsis yra būtinas gerai savijautai kitą dieną. Miego specialistai dažniausiai rekomenduoja 7-8 valandas miego. Prieš gulantis reikėtų tam nusiteikti, paskutinė veikla dienotvarkėje neturėtų būti labai intensyvi. Būtent todėl nerekomenduojamas ir aktyvus sportas vėlai vakare, labiau tiktų prasivaikščiojimas, pilateso, jogos, raumenų tempimo treniruotės.

Subalansuota mityba — labai svarbu

Jei nuolat trūksta jėgų, gali būti, kad organizmas negauna visų jam būtinų medžiagų. Ryte maistas turi būti visavertis, turintis angliavandenių. Pietums tinka daržovės su mėsa ar žuvimi, vakarienei — lengvesnis baltyminis maistas. Porą valandų prieš miegą geriau nevalgyti ir nevartoti itin daug skysčių, kad kūnas naktį galėtų ilsėtis.

Beje, patartina pasidaryti sveikatos tyrimus: gal trūksta geležies ar kokios nors grupės vitaminų, magnio, kalio ar kitų mineralinių medžiagų. Pagal šiuos principus subalansvus mitybą organizmui bus lengviau atsistatyti ir susigrąžinti energiją.

Nepamirškite gerti vandens

Skysčių trūkumas ne tik sukelia daugybę ligų ir simptomų, kaip sąnarių skausmus, astmą, alergijas, širdies veiklos sutrikimus, galvos skausmus, bet ir lėtinį nuovargį. Jei kūnui trūksta vandens, suprastėja smegenų ir raumenų darbingumas, tampa sunkiau atlikti kasdienes užduotis. Netekus 2 proc. kūno svorio skysčių sąskaita pablogėja sportinis rezultatyvumas, o 5 proc. vandens netekimas sumažina fizinį pajėgumą trečdaliu.

Skysčių trūkumas slopina raumenų jėgą, lėtina medžiagų apykaitą. Prasidėjus net ir nedidelei dehidratacijai juntamas nuovargis, galvos svaigimas, pykinimas, sutrinka širdies veikla, nes tirštėja kraujas, blogėja raumenų aprūpinimas maistinėmis medžiagomis ir deguonimi. Tad nepamirškite kasdien gurkšnoti vandenį.

Atėjo eilė ir sportui

Gerai išsimiegoję, pavalgę, aprūpinę organizmą pakankamu kiekiu skysčių bei susiplanavę dienotvarkę, galite imtis sporto. Treniruotes taip pat planuokite. Atkreipkite dėmesį, kad prie lėtinio nuovargio nepridėtumėte dar galybės sporto, kuris išeikvotų dar daugiau energijos ir išsekintų. Per didelio fizinio krūvio jums tikrai nereikia, judėjimas turi būti subalansuotas.

Patartina įtraukti kardio treniruotes — stiprinti širdį, gerai išprakaituoti. Atlikti jėgos treniruotes — stiprinti raumenis. Ir tikrai padėtų ramesnės jogos, kvėpavimo, raumenų tempimo treniruotės. Pradėti sportuoti geriausia nuo 3 kartų per savaitę, nuolat konsultuojantis su treneriu ir klausant jo rekomendacijų bei patarimų.

Sportuojant išsiskiria endorfinai, todėl žmogui pagerėja nuotaika, atsiranda žymiai didesnis pasitikėjimas savimi. Šie psichologiniai pokyčiai padidina motyvaciją, o tai suteikia vidinės energijos sportuoti ir toliau bei labiau mėgautis gyvenimu.

Sportuojant suaktyvėja kraujotaka, pagerėja deguonies įsisavinimas. Taip sumažėja nuovargio jausmas, žmogus tampa darbingesnis.

Esant lėtiniam nuovargiui labai padeda sportas lauke. Tai pagerina tiek nuotaiką, tiek sveikatą. Tereikia prisiversti užlipti ant dviračio, prasilėkti riedučiais, pažaisti krepšinį, futbolą ar tinklinį, pavedžioti šunį ar tiesiog pabėgioti, prasivaikščioti, ir pajusite didelį energijos pliūpsnį. Aktyvi veikla gryname ore pagerina ir miegą, todėl geriau pailsėsite naktį, o dieną jausitės žymiai žvalesni.