Tiesa, galima apsigauti ir pamanyti, kad teks maitintis vien šaknelėmis, medžio žieve ar žalia mėsa. Taip nėra. Laikantis Paleo dietos svarbiausia maitintis kokybišku, ekologišku, neperdirbtu maistu, kuris randamas gamtoje.
Paleo dietos šalininkai įsitikinę, kad taip besimaitinantys žmonės gerbia ne tik gamtą, bet ir save. Juk jie savanoriškai atsisako genetiškai modifikuotų produktų, konservantų ir kitų maisto priedų, kurie gali sukelti pavojingas ligas, tokias kaip: vėžį, cukrinį diabetą, nutukimą, kraujagyslių ir širdies sutrikimus.
Laikantis Paleo dietos patariama nevartoti:
grūdinių ir ankštinių produktų;
cukraus ir nerafinuoto cukraus;
dirbtinių saldiklių;
pieno produktų;
apdirbtų ar perdirbtų produktų.
Išsiaiškinome, ko Paleo dietos besilaikantys žmonės negali valgyti. O kokius maisto produktus jie gali valgyti?
Paleo dietos šalininkai gali valgyti riešutus, žuvį ir mėsą, taip pat kiaušinius, daržoves, vaisius, aliejus, sėklas, įvairius riešutus.
Patariama rinktis tik ekologiškus produktus, tad didžiuosius prekybos centrus reikėtų aplenkti ir rinktis ūkininkų turgelių ar ekologinių ūkių produktus.
Paleo dietos maisto piramidė
Paleo dieta turi kelias maisto piramides, tačiau labiausiai paplitusios pamatą sudaro mėsa ir žuvis, šiek tiek aukščiau galima aptikti daržoves, virš jų ‒ vaisius, tuomet riebalus, o galiausiai piramidės viršuje aptinkame riešutus ir sėklas.
Natūraliai kyla klausimas, kodėl žuvis ir mėsa tokia svarbi Paleo mitybos šalininkams, jei daugelis dietologų teigia, kad baltyminis maistas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Paleo dietos šalininkai teigia, kad visas mūsų suvalgomas maistas, kuris patenka į organizmą, sukelia jam šiokį tokį uždegimą. Tiesa, vieni produktai stipresnį, kiti – silpnesnį. O kadangi žmogaus sveikatą saugo jo imuninė sistema, savo radare užfiksavusi, kad žmogaus organizme atsirado „įsibrovėlis“, ji paleidžia antikūnus (baltymus), kad apsaugotų mus nuo uždegimo.
Kai suvalgome mėsos arba žuvies, mūsų imuninė sistema praktiškai nesureaguoja, nes gyvuliniai baltymai labiausiai panašūs į žmogaus kūne esančius baltymus. O suvalgius grūdinių, ankštinių ar modifikuoto maisto baltymų, imuninė sistema juos palaiko svetimkūniais ir potencialia grėsme žmogaus sveikatai, todėl visą organizmo energiją skiria apsaugai nuo šių baltymų. Tad ne veltui sočiai prisivalgę grūdinės kultūros produktų, dažnai jaučiamės apsunkę ar pavargę.
Keturios gero maisto taisyklės
Paleo dietos šalininkai taip pat išskiria keturias pagrindines gero maisto taisykles, kuriomis turėtų vadovautis visi, norintys gyventi sveikai ir valgyti pilnavertį maistą.
Geras maistas turi skatinti sveiką psichologinį atsaką. Paprasčiau tariant, maistas neturi skatinti jo norėti dar ir dar vien todėl, kad jis skanus. Pavyzdžiui, paragavus bulvių traškučių ar cukraus, šių produktų norisi vis daugiau, bet ne dėl to, kad esame alkani.
Maistas turi skatinti hormonų atsaką. Perdirbtas maistas greitai paverčiamas gliukoze, išskiriamas per didelis hormonų kiekis ir mes greičiau pasijaučiame išalkę, tad stengiamės tą alkio jausmą „užmušti“, dėl to auga svoris, dažnai pasireiškia nuotaikų kaita, jaučiamės sudirgę.
Sveikas maistas turi skatinti gerųjų bakterijų gamybą žarnyne.
Maistas neturi versti mūsų imuninės sistemos kariauti su savimi.
Ir nors Paleo dieta sparčiai populiarėja pasaulyje (beje, tai antras didžiausias maitinimosi judėjimas po vegetarizmo!), ji sulaukia ir kritikos. Priešininkų teigimu, gyvuliniai baltymai gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, didinti vėžinių susirgimų riziką.
Be to, reikėtų nepamiršti, kad žmogaus organizmas per daugelį metų evoliucionavo ir šiandien yra labiau prisitaikęs toleruoti įvairų maistą. Taigi Paleo dieta, kaip ir daugelis kitų, yra asmeninis žmogaus pasirinkimas, kuris gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių.
