- Lukai, papasakok apie save ir kaip patekai į LKL FIT projektą?
- Man 28 metai, esu grafikos dizaineris. Praktiškai visas mano gyvenimas eina dirbant su įvairiais internetiniais projektais. Apie šį projektą išgirdau iš man artimų žmonių ir labai susidomėjau: pagalvojau, kad aš galiu būti tuo žmogumi, kuris gali tai padaryti - visiškai pasikeisti. Kartą jau buvau tai padaręs – per keturis mėnesius numečiau 40 kilogramų, žmonės manęs net nepažindavo. Bet labai greitai svoris grįžo. Neslėpsiu, tiesiog apsileidau ir trūko motyvacijos, bet dabar žinau, kad tikrai tai padarysiu. Noriu to ne tik dėl savęs. Noriu parodyti žmonėms, kad mes, stori žmonės, nesame kažkokie menkesni, blogesni už kitus. Mes privalome parodyti, kad esame valingi, normalūs ir tikrai galime kalnus nuversti.
- Visada turėjai antsvorio problemą?
- Taip, nuo pat mažumės buvau stambus, niekada nebuvau sliekas. Nežinau, kodėl: ar tai yra kažkoks medžiagų apykaitos sutrikimas, ar mano požiūris į skonį, ar tiesiog genai. Mano tėtis ne iš ploniausių, tačiau mama nėra stambi, sesuo sportininkė, labai atletiška, o aš toks, atsidaviau į tikrą lietuvišką pradą.
- Ar daug kartų bandei mesti svorį?
- Taip, mes visi į tas dietas pasineriame, atrodo, šitas metodas tikrai padės, dabar jau būsiu plonas. Deja, mums, storuliams, reikia pripažinti tiesą: mes privalome kitaip gyventi, jeigu norime būti kitokie. Jokios trumpalaikės ar ilgalaikės dietos nepadės: reikia keisti gyvenimo būdą, judėti, valgyti ne kaip šiukšlių dėžėms, kišant į save viską, kas įmanoma.
- Kaip manai, ar daug ko gyvenime netenki dėl to, kad esi storas?
- Iš tiesų tau pačiam tai labai netrukdo. Tačiau man skaudžiausias yra požiūris į storus žmones - man atrodo, kad šiuo klausimu mes turime neišsivysčiusią visuomenę. Mes esame lygiai tokie patys kaip kiti ir labai dažnai net daugiau pasiekiame nei ploni žmonės. Apskritai man atrodo šiek tiek kvaila vertinti žmogų pagal jo išvaizdą. Bet yra dar vienas esminis dalykas, kad mes turėdami antsvorį kartu turime didelius vidinius kompleksus. Pavyzdžiui, ateina vasara, visi eina į paplūdimį, tau gėda nusirengti, o kodėl, tu negali pasakyti. Todėl, kad visiems negražu, kai tu storas, juk gražūs tik ploni žmonės. Bet turbūt svarbiausias aspektas yra sveikata. Tikrai visi žinome, kad svoris yra kritinis dalykas, nulemiantis mūsų tolimesnio gyvenimo kokybę. Reikia prižiūrėti širdį, kraujospūdį, visa kita. Sveikata svarbiausia, o dėl išvaizdos - esi koks esi.
- Koks iki šiol buvo tavo santykis su sportu?
- Labai mėgėjiškas. Niekada nebuvau iš tų, kurie reguliariai lanko fizinio pamokas, nes tiesiog tingėdavau ir rasdavau visokių priežasčių, kodėl nesportuoti. Buvo žymiai įdomesnių dalykų. Tik su draugais krepšinį kartais pažaisdavome.
- O kaip dėl maisto – ar labai tenka kankintis lieknėjant, kai daug ko tenka atsisakyti?
- Prisipažinsiu, labai mėgstu skaniai valgyti. Esu gurmanas, galiu valgyti viską, kas skanu. Aš valgau ne skrandžiu ir apetitu, o akimis. Tik man dabar nėra didelis kankinimasis, nes aš visa tai jau esu praėjęs, be to, man skanus ir tas maistas, kurį tenka valgyti dabar pagal sudarytą planą. Aš jį gaminuosi pats, turiu valgyti kažką reguliariai kokius penkis šešis kartus per dieną, kad medžiagų apykaita tinkamai funkcionuotų. Bet dėl to tikrai nėra problemų, man skanu - mėgstu tiek daržoves, tiek vaisius, viską, kas man priklauso.
- Tiesa, kad anksčiau tavo mėgstamiausias patiekalas buvo burgeris?
- Buvo vienas iš favoritų. Turbūt visus Vilniaus burgerius esu patikrinęs. Bet dabar randu sveikesnių alternatyvų. Pavyzdžiui, ką galėčiau parekomenduoti, labai mėgstu salotas su kalakutiena ar vištiena. Galima šiek tiek lapinių daržovių įmesti, agurkėlio, kokių vyšninių pomidorų, moliūgų ar saulėgrąžų sėklų, truputį alyvuogių aliejaus – ir viskas, skanus lengvai paruošiamas patiekalas, tinkantis tiek rytui, tiek vakarui.
- Kaip pats vertini, kaip tau iki šiol sekasi dalyvauti programoje?
- Gerai, jau numečiau apie 5 kilogramus. Sveikai maitinuosi, reguliariai judu, kas antrą dieną po truputį. Tik turėjau šiokių tokių bėdų su nugara, teko ligoninėje pabūti kelias savaites, nes išlindo senos problemos. Dar būdamas ligoninėje norėjau kuo greičiau grįžti į salę. Manau, kad dabar sportuodamas salėje, stiprinu nugarą, juosmenį, su klubais dirbu, kad daugiau tokių dalykų nebūtų. Darome paprastus lengvus pratimus, stipriname tonusą, kad priprasčiau prie sportinio režimo ir organizmui nebūtų šokas. Mums, storuliams, ne viską galima daryti, pavyzdžiui, bėgioti negali dėl sąnarių, širdies, kraujospūdžio, reikia viską daryti palaipsniui.
- Jauti, kad kažko gyvenime dėl lieknėjimo tenka atsisakyti?
- Iš tikrųjų, kai tu įeini į šitą režimą, netenki labai svarbaus gyvenimo aspekto - socializacijos. Todėl, kad tu turi draugų ratą, kuris neriboja savęs ir gyvena įprastą gyvenimą, kurį tu irgi iki šiol gyvenai. Dabar aš visiškai nevartoju alkoholio, nerūkau. Jei kalbame apie kažkokius pasilinksminimus, aš nesu apgirtęs, o kai kiti išgeria, man kartais labai juokinga pasidaro žiūrint ir galvojant, kad negi aš irgi toks esu. Ne tik juokinga, bet ir liūdna. Nieko nesakau, jei kažkas su saiku savaitgalį išgeria vyno taurę - nieko baisaus, bet aš apskritai esu prieš alkoholį. Lietuvai tai labai skaudi tema, todėl labai norėčiau visus paraginti apmąstyti, ką mes darome laisvalaikiu, ar tikrai tai yra labai prasminga.
- Tačiau pats sakai suprantantis, kad vienintelis kelias – visam laikui pakeisti gyvenimo būdą. Ar nebaisu, kad kartu pasitrauks ir tas draugų ratas?
- Galvoju, gal kaip tik man pavyks paskatinti keistis draugus. Kviečiu juos sportuoti ir kai kurie jau labai susidomėjo. Aišku, aš jų nepriversiu gyventi kaip ir aš, bet aš tik noriu, kad jie šiek tiek susimąstytų apie tai, ką daro su savo sveikata.
- Kokį tikslą keli sau dalyvaudamas šiame projekte?
- Pagrindinis tikslas - numesti svorį. Šiuo metu sveriu apie 140 kilogramų, o mano optimalus svoris turėtų būti apie 96-110 kilogramų – mano ūgis 1,99 metro. Dar vienas tikslas, skatinti kitus taip pat tai daryti, nebijoti eiti į sporto sales - niekas ten į jus nežiūri, visi turi savo problemas sporto salėje ir daro tai, ką reikia, o ne eina vertinti kitus, kokie čia stori ir negražūs.
- Nebaisu buvo viešai prisižadėti pasikeisti visai Lietuvai?
- Turbūt tai didžiausias variklis koks gali būti. Jei prisižadėčiau draugui, mamai, dar kažkam, jie sakytų, na Lukai, nejuokauk, tikrai taip nebus. Bet aš atėjau ir pasakiau visiems, kad aš tą padarysiu ir padarysiu bet kokia kaina. Aš žinau, kad galiu.
