Mokslininkai apstulbę, kiek daug naudos gali atnešti badavimas

Šiuo metu pasaulyje atliekama daug tyrimų, nagrinėjančių badavimo įtaką žmogui. Specialistai prognozuoja, kad stovime ant didžiulių atradimų slenksčio. Kol naujausios hipotezės dar tikrinamos, galima apžvelgti, ką jau žinome apie badavimą ir ką galime pritaikyti sau.

Badavimas kaip strategija

Badavimas žmonijai – tikrai ne naujiena. Tik laikui bėgant keičiasi priežastys, kodėl žmonės jį praktikuoja. „Įvairiose žmonijos raidos epochose, priklausomai nuo laikotarpio, pasitaikydavo natūralus ir nenatūralus badavimas. Laikais, kai žmonės medžiodavo, rinkdavo uogas, ir maisto pritrūkdavo, badavimas buvo natūralus. Vėliau badavimas buvo praktikuojamas nenatūraliais, dažniausiai religiniais tikslais, kai dvasiniai lyderiai liepdavo tris dienas ar pavyzdžiui savaitę pasninkauti. Šiais laikais mes praktiškai eliminavome tiek natūralias, tiek nenatūralias priežastis, dėl ko galėtume badauti, tačiau kartais apriboti savo dienos metu suvartojamas kalorijas tikrai verta“, - sako sporto ir laisvalaikio klubo šeimai „GOODLIFE“ mitybos specialistas Artūras Sujeta.

Badavimo trukmės periodas, kurį praktikuodavo ir kartais praktikuoja žmonės, priklauso nuo kiekvieno žmogaus, jo sveikatos būklės gali būti labai įvairus – nuo vienos dienos iki trijų savaičių, nors pastarasis variantas būtų tikrai labai ekstremalus ir galimas tik itin stiprios sveikatos žmonėms. „Tačiau yra dar kitas variantas, kurį aš vadinu badavimą imituojančia strategija, kai žmogus paskaičiuoja kiek valandų per parą išbus be maisto. Pavyzdžiui, ryte pavalgote pusryčius, vėliau pietus, o paskui iki pat miego geriate tik vandenį ir tai kartojate dvi ar tris dienas. Taigi, kasdien nevalgote po 14-16 valandų, įskaitant nakties miegą“, - paprastesnį būdą badauti siūlo specialistas.

Teisingai sudėliota badavimo strategija gali padėti užkirsti kelią daugeliui ligų. „Pasaulyje atlikti laboratoriniai tyrimai rodo, kad badavimas gali sumažinti riziką susirgti diabetu, onkologinėmis, taip pat širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, tarp jų – hipertenzija, tai yra, padidėjusiu kraujospūdžiu. Manoma, kad periodinis badavimas gali būti naudingas gydant astmą, reumatoidinį artritą, jis padeda sumažinti ar panaikinti nutukimą“, - pasakoja A.Sujeta.

Tikrina poveikį smegenims

Lietuvoje mokslininkai dar tik pradeda gilintis į badavimą, tačiau pasaulyje šiuo metu tam skiriama labai daug dėmesio. „Neseniai pasaulyje atliktuose tyrimuose mokslininkai nustatė, kad kai badaujant išsiskiria tam tikri, nedideli kiekiai ketonų ir organizmas šiek tiek parūgštėja, tai galimai leidžia atsistatyti smegenų neuronų jungtims. Kol kas šios hipotezės dar tikrinamos, bet tai gali būti labai rimtas proveržis gydant įvairias neurodegeneracines ligas, kaip Alzheimerį, senatvinę silpnaprotystę, atminties sutrikimus ir kitas. Gali būti, kad šiandien stovime ant suvokimo slenksčio, kaip ir kiek reikia badauti“, - pasakoja A.Sujeta, pats rengiantis disertaciją bei tiriantis trumpalaikio badavimo poveikius žmogaus organizmui.

Pasak A.Sujetos, badavimas gali būti labai naudingas sergantiems cukriniu diabetu. „Cukrinis diabetas išsivysto iš eilės patologijų. Bet jei mes, pavyzdžiui, nuolatos valgome saldų maistą, mūsų tolerancija insulinui didėja, taip pat didėja nutukimas. Tačiau pasiekę tam tikrą ribą mes galime tą toleranciją padidinti iki kritinio taško ir susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu. Tuo tarpu žmogui badaujant oksiduojasi lipidai ir mūsų tolerancija insulinui gali sumažėti. Tai yra vienas iš veiksnių, kurį derinant su optimaliu fiziniu krūviu, galime galbūt ne išgydyti cukrinį diabetą, bet praktiškai leisti žmogui jo nejausti ir gyventi normalų gyvenimą“, - aiškina specialistas.

Visgi, A.Sujeta pabrėžia, kad kiekvienas žmogus yra labai sudėtinga kompleksinė sistema, todėl jokiu būdu negalima aklai taikyti kažkokių šablonų ir liepti visiems, pavyzdžiui, nevalgyti tris ar keturias dienas. Priimti tokių radikalių sprendimų negalima ir patiems nepasitarus su specialistais. „Žmonės mėgsta į badavimą žiūrėti paprastai, bet tikrai labai rekomenduoju tartis su specialistais, kurie visą situaciją mato plačiau. Jei dėl per stipraus badavimo organizmas pradės rūgštėti, kraujyje ir šlapime padaugėja acetoninių medžiagų, tai bus netik nenaudinga mūsų sveikatai, bet ir kai kuriais atvejais gali privesti prie rimtų sveikatos patologijų ar net mirties.

Badaujant reikia pastiprinimo

Pasak A.Sujetos, nusprendus išmėginti badavimą reikia labai objektyviai įsivertinti savo organizmo būklę ir pagal tai planuoti, kaip ir kiek ilgai badausite, bei kokiomis papildomomis medžiagomis prireikus stiprinsite organizmą. „Labai paprastas pavyzdys: jei žmogus nusprendžia badauti savaitę ar kelias dienas vasarą, kai labai karšta, jo organizmui gali pritrūkti kalio. Todėl, kad jis pašalinamas žmogui prakaituojant, o žmogus su labai ribotu kiekiu maisto jo gali gauti nepakankamai. Tokiu atveju tai jau bus problema, nes žmogui badavimas bus ne naudingas, o jam kenks“, - perspėja specialistas.

Taip pat reikia pasirūpinti ir tuo, kad kraujyje būtų pakankamas cukraus lygis. „Jei mes niekada gyvenime nepraktikavę badavimo imsimės kad ir minėtų badavimą imituojančių strategijų, gali būti, kad jau po aštuonių valandų pajusime didžiulį alkį, negalėsime užmigti ar paūmės migrena. Tokių simptomų negalima ignoruoti – reiškia, organizmas signalizuoja, kad per daug save spaudžiate. Tada galima, pavyzdžiui, išgerti spaustų vaisių sulčių, padedančių atstatyti cukraus kiekį kraujyje, ar galų gale suvalgyti kažką labai lengvo. Juk jei po savaitės kartosime tą patį, gal tuomet pavyks“, - įsiklausyti į savo organizmą ragina A.Sujeta.

Beje, dar vienas jo patarimas – nusprendus kartoti badavimą periodiškai, nedaryti to visuomet tokiu pačiu metu. „Aš siūlau badavimą įterpti ne kas savaitę, o neparuošus organizmo netikėtai padaryti, pavyzdžiui, dvi iškrovos dienas. Toks būdas duoda dar daugiau naudos nei nusistovėjusi rutina“, - sako mitybos specialistas.