„BaltCap“, didžiausio investuotojo į privatų ir rizikos kapitalą regione, įsteigtas fondas pirmiausia teiks vystymo kapitalą transporto, energetikos ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Ypač didelės investicijos skiriamos nuosavo kapitalo finansavimui energetikos infrastruktūros, atsinaujinančios energijos (vėjo, saulės ir biomasės) gamybos ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektams, pvz., viešųjų erdvių apšvietimui.

Dėl šių investicijų pagaminama energija iš dalies pakeis energiją, gaminamą naudojant iškastinį kurą, ir padės sumažinti gamybos metu išmetamų CO2, NOx ir SO2 kiekį.

Be to, fondas numato investuoti ir į kitas sritis, pvz., transporto (oro uostus, kelius) ir socialinį (mokyklas, universitetus, ligonines) sektorių.

„BaltCap Infrastructure Fund“ yra pirmasis infrastruktūros fondas Baltijos šalyse, siekiantis pritraukti privačių investuotojų infrastruktūros projektams finansuoti.

Tikimasi, kad per 20-ies metų laikotarpį jis sutelks 480 mln. EUR. EIB atstovai įžvelgia daug fondo privalumų – naudojant sutelktas lėšas regione bus skatinamas ekonominis augimas, konkurencingumas, sukurta nemažai naujų darbo vietų, o dėmesys atsinaujinančios energijos šaltiniams padės kovoti su klimato kaitos padariniais.

„Šiuo metu didžioji dalis transporto, energetikos ir socialinės infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo projektų Baltijos šalyse finansuojama iš ES lėšų ir valstybių biudžeto, tačiau to nepakanka augančios ekonomikos poreikiams tenkinti. Iš Baltijos valstybių investicijų programų matome, jog finansavimo trūkumas per ateinančius 5 metus sieks 6 mlrd. eurų. Tikėtina, jog vėliau finansavimo trūkumas dar labiau didės dėl sumažėjusių lėšų iš ES“, – teigia „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis.

EIB, kurio paramą garantuoja Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), pagrindinis „Junckerio plano“ ramstis, tapo pagrindiniu fondo investuotoju. Kiti fondo investuotojai: Šiaurės šalių aplinkos finansų korporacija, SEB, „Swedbank“ ir LHV pensijų fondai, „Swedbank Life Insurance“ ir kiti.

Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka pažymi: „Kaip vienam iš EIB valdytojų, man labai džiugu dėl regionui pritrauktų lėšų. Tikiu, kad šis alternatyvus finansavimo šaltinis ne tik prisidės prie Lietuvos ekonomikos skatinimo ir konkurencingumo didinimo, tarptautinių, institucinių ir privačių investicijų augimo, bet ir teigiamai paveiks tolesnę Baltijos regiono privataus ir rizikos kapitalo rinkos plėtrą, sustiprins Baltijos šalių partnerystę ir bendradarbiavimą.“