2026 m. Baltijos šalių ekonominę erdvę pakeis nauja geležinkelio linija Rail Baltica. Ji ne tik atvers naujas verslo plėtros galimybes bei paskatins patogias keleivių keliones, bet ir padidins specialistų poreikį geležinkelio eksploatavimo srityje.
Regione – darbo jėgos stygius
Jau šiuo metu, po truputį augant ekonomikai, dėl techniškai sudėtingiausio ir didžiausio infrastruktūros projekto Baltijos šalyse Rail Baltica didėja darbo jėgos paklausa. Projekto Rail Baltica dėka sukuriama kvalifikuotų vietinių specialistų, pavyzdžiui, statybos ir inžinerijos srityse, paklausa ir tuo pačiu garantuojamas darbas.
Informacinių technologijų specialistų paklausa jau keletą metų viršija pasiūlą, ir ši tendencija nemažės, atsižvelgiant į spartų šios srities inovacijų bei skaitmeninimo tempą.
Nuo 2026 m. Baltijos šalių rinkoje Rail Baltica infrastruktūros veiklai užtikrinti bus reikalingi, pavyzdžiui, traukinių mašinistai ir traukinių priežiūros specialistai, dirbantys tarptautinėje aplinkoje, taip pat riedmenų ir kitų geležinkelio sistemų meistrai ir traukinių eismo valdymo specialistai.
Naujai geležinkelio infrastruktūrai reikės aukštos kvalifikacijos intermodalinės ir multimodalinės tiekimo grandies logistikos specialistų. Atsižvelgiant į tai, kad Rail Baltica bus elektrifikuotas geležinkelis, reikės ir geležinkelio elektrifikacijos specialistų.
Projekto Rail Baltica statybos darbų etapas prasidės jau 2019 m. Projekto kaštų ir naudos analizė (CBA – Cost Benefit Analysis) parodo, kad projektas Rail Baltica Baltijos šalyse sukurs 13 000 visos darbo dienos ekvivalentų (FTE) statybų srityje ir daugiau kaip 24 000 FTE su tiesioginėmis ir netiesioginėmis darbo vietomis susijusiose srityse vykdant statybos darbus.
Jau dabar aišku, kad Baltijos šalys nėra pasirengusios patenkinti kvalifikuotos darbo jėgos poreikio, kuriam kelią atveria projektas, todėl į jo įgyvendinimą norintys įsitraukti potencialūs tiekėjai turi pagalvoti, kaip spręsti šį klausimą.
Deja, Baltijos šalyse apskritai, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, tiksliųjų mokslų ir technologijų specialistų rengimo ir jaunimo skatinimo rinktis STEM, arba mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos studijų kryptis, rezultatai yra vidutiniški. Baltijos šalyse pastebėtas žemas STEM studijuojančiųjų ir dirbančiųjų santykis (Eurostat, 2016). Lyderių pozicijas Europoje pagal STEM specialistų parengimą užima Suomija, Didžioji Britanija, Airija, Prancūzija, Portugalija, Slovėnija ir kitos šalys, įskaitant Lietuvą.
Atsižvelgiant į ateinančius kelerius metus laukiamos darbo jėgos paklausą, susijusią su infrastruktūros projektavimu ir statybomis, nepakankama vietinių darbuotojų dalis jau dabar verčia atitinkamos kvalifikacijos specialistų žvalgytis užsienyje.
Švietimo įstaigos turi tobulinti mokymo programas
Moksleiviai, baigiantys pagrindines ir vidurines mokyklas, pirmenybę turėtų teikti toms mokymo programų sritims, kurios atitiktų ateities darbo jėgos paklausą, neatmetant galimybės toliau tęsti mokslus ne tik pagal universitetų siūlomas programas, bet ir profesinėse mokyklose, kurios Baltijos šalyse šiuo metu turi galimybę užtikrinti konkrečių sričių aukščiausios kvalifikacijos specialistus.
Tam, kad ateityje mūsų jaunieji specialistai išties galėtų konkuruoti su tarptautinės darbo rinkos specialistais, Lietuvos švietimo sistema turi būti nukreipta į ateitį ir užtikrinti atitinkamą ir kokybišką švietimą bei daug dėmesio skirti būsimos darbo rinkos paklausai.
Pabrėžtina, kad šiuo metu daugelyje pramonės šakų populiariausios šalies profesijos ir specializacijų sritys prieš 5–10 metų net neegzistavo. Tokie pokyčiai tik spartės.
65 proc. vaikų, šiuo metu besimokančių pradinėse mokyklose, ateities profesijos bus tos, kurias šiandien galime tik prognozuoti (World Economic Forum, 2016). Todėl dar svarbiau skatinti jaunimą studijuoti tokias studijų kryptis, kurios bus sparčiai plėtojamos, jų paklausa bus didelė ir atitiks šiuolaikinių studijų programų standartus.
Aplinkos apsaugos srities mokslininkai ir specialistai, IT bei skaitmeninių technologijų ekspertai, inžinieriai ir statybų specialistai – tai tik dalis profesijų, kurios bus labai paklausios tiek vietiniu, tiek regioniniu lygiu.
Kol bus pradėtas Rail Baltica statybos darbų etapas 2019–2026 m., atsiras dar jaunesnių specialybių ir pozicijų, kurių specialistai dabar nėra rengiami. Šiuo metu galima prognozuoti atskirų su geležinkelių specifika susijusių profesijų atstovų trūkumą Baltijos šalių darbo rinkoje.
Tokios profesijos – tai kvalifikuoti statybos įrenginių operatoriai, statybos technikai, statybos inžinieriai, konstruktoriai, skaitmeninių technologijų ekspertai, matininkai, statybos konstrukcijų ir statybinių medžiagų kokybės testuotojai, aukštosios bei žemosios įtampos elektros tiekimo specialistai ir kontaktinių tinklų projektuotojai bei montuotojai.
Kokybiškam Europos erdvės geležinkelio tiesimo projektui įgyvendinti reikės specialistų, kurių nėra artimiausiame regione, todėl profesinėse mokyklose ir aukštąjį išsilavinimą teikiančiose įstaigose, kurios nori žengti koja kojon su būsima darbo jėgos paklausa ir padėti užtikrinti tinkamų vietinių darbuotojų parengimą, būtina tobulinti esamų techninės krypties specialistų mokymus.
Jau dabar reikia mąstyti apie naujų ir praktiniais įgūdžiais paremtų švietimo programų bei naujų mokslo krypčių visumą.
Be to, planuojant pokyčius švietimo programose, reikia atsižvelgti į nuolat augantį tarptautinių projektų skaičių, kuriems įgyvendinti reikia visų lygių specialistų, mokančių kelias kalbas.
Būtina skatinti mokymo procesą anglų kalba. XXI a. kalbiniai įgūdžiai reikalingi ne tik biuro darbo aplinkoje, bet ir statybvietėje. Tiek Rail Baltica, tiek ateities projektai reikalauja sugebėjimo dirbti ir bendradarbiauti su užsienio specialistais ir tarptautinių projektų komandomis, todėl užsienio kalbų mokėjimas bus be galo didžiulis privalumas.
Žinotina, kad plėtojantis technologijoms ir infrastruktūrai keičiasi ir darbo rinka. Ateityje geležinkelio eksploatavimo etape bus kuriamos naujos darbo vietos: ir tiesioginės, susijusios su infrastruktūros valdymu bei naudojimu, keleivių ir krovinių vežimu, ir netiesioginės, kurių bus atsiradus naujoms infrastruktūros sukurtoms ekonominėms veikloms – verslo formoms, prekybos, turizmo, transporto, logistikos ir kitoms sritims.
Naujovės, technologijos ir skaitmeninimas, jau šiandien naudojamas geležinkelio pramonėje, ateityje turės didelės įtakos valdant keleivių ir krovinių judumą, kontroliuojant valdymo sistemą, užtikrinant ir planuojant eismo saugumą, taip pat praturtinant keleivių patirtį, planuojant keliones.