Politikai sutinka – atsparumui ir vienybei palaikyti reikalingas piliečių pasitikėjimas, o jį pasiekti galima tik atsižvelgiant į pamatinius gyventojų poreikius. Šių metų balandžio 26 dieną šiam tikslui pasiekti EK pristatė Europos socialinių teisių ramstį. Jame įvardyti 20 pagrindinių principų, kurie turėtų užtikrinti socialinę gerovę visiems ES gyventojams.
V. Blinkevičiūtė: socialinei gerovei koją pakišo netinkami prioritetai
„Iš tikrųjų, pasitikėjimas ES bendrija <...> yra tikrai nepakankamas, bet paklauskim, ar nesam patys dėl to atsakingi, ar neatsitiko taip, kad mes susikoncentravome, priimdami tam tikrus sprendimus tiek valstybėse narėse, tiek ES mastu, šiek tiek į kitus prioritetus,“ – savo kalbą seime vykusioje diskusijoje „Europos socialinių teisių ramstis: kaip keisime Lietuvos socialinę politiką“ pradėjo europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Pasak politikės, ES valdžios organai jau seniai turėjo daugiau dėmesio skirti pagrindiniams žmonių poreikiams – šeimos politikai, darbuotojų teisėms ir pasitenkinimui gyvenimo kokybe apskritai.
Balandį pristatyta 20 punktų deklaracija, kurioje kalbama apie socialinių gyvenimo sričių gerinimą pasitikta ypač pozityviai. V. Blinkevičiūtė trumpai apibūdino dokumento turinį, suskirstydama visus punktus į tris grupes:
• Lygios galimybės ir galimybės įsidarbinti
• Sąžiningos darbo sąlygos
• Socialinė apsauga ir įtrauktis
Europarlamentarė akcentavo ypatingą sąžiningos darbo politikos svarbą: „Sąžiningos darbo sąlygos, jos kaip niekad yra reikalingos. Ypatingai dabar, kada Lietuvoje tiek daug iečių buvo sulaužyta dėl ką tik priimto darbo kodekso. Visą laiką laikiausi ir laikausi pagrindinio principo – reaguoti į pokyčius darbo rinkoje mes turime <...>, tačiau šalia to lankstumo saugumas yra būtinas. Dirbančiam žmogui saugumą išlaikyti yra būtina.“
V. Blinkevičiūtė džiaugėsi, kad Europos socialinio ramsčio nutarimuose nepamiršti ir šeimos politikos klausimai. Naujuose siūlymuose bus svarstoma skirti minimalias vaiko priežiūros atostogas ir motinoms, ir tėvams. Minimalus tokių atostogų kiekis – 4 mėnesiai vienam partneriui ir 4 mėnesiai kitam. Patvirtinus direktyvą vaiko priežiūros atostogos būtų apmokamos tokiu pat būdu, kaip ir ligos pašalpa darbuotojui susirgus. Be to, siūloma įtvirtinti apmokamas slaugos atostogas, kurias darbuotojas galėtų pasiimti šeimos nariui susirgus.
Tiesa, daugeliui kelia nerimą tai, kad daug naudingų ES nutarimų praktiškai taip ir lieka neįgyvendinti. Apie tai užsiminė ir V. Blinkevičiūtė, akcentuodama, kaip svarbu imtis konkrečių veiksmų: „Mes labai spaudžiam Europos Komisiją, kad negalima gyventi vien tik konsultacijų lygmeny. Turi būti pateikti konkretūs siūlymai.“
B. Gruževskis: dabartinė sistema yra neefektyvi ir neužtikrina tvarios socialinės raidos
Apie būtinybę mąstyti praktiškai kalbėjo ir Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. dr. Boguslavas Gruževskis. B. Gruževskis atkreipė dėmesį į tai, kad daugelis ES problemų kyla dėl kontrolės trūkumo. „Praktiškai ta mūsų ES sutartis atlieka Konstitucijos funkciją. Tai yra būtina prižiūrėti ir įgyvendinti nuostata. Kas atsako už šito dokumento įgyvendinimą nacionaliniame lygyje? <...> Nieks neatsako. <...> Tai yra formaliai mums galiojanti konstitucinė nuostata, ją gi reikia kontroliuoti,“ – piktinosi konferencijos dalyvis.
Kalbėdamas apie socialinę Europą, B. Gruževskis pasidalijo duomenimis, rodančiais, kad Lietuvoje socialinės problemos šiuo metu yra pasiekusios apogėjų. Kalbėtoją ypač neramino vaikų galimybės užsitikrinti tvirtą poziciją gyvenime. Pagal pranešime pateiktus statistinius duomenis, pastaraisiais metais mokinių pasiekimai mokyklose tik blogėja. Be to, nerimą kelia išaugęs patyčių tarp vaikų lygis. Pagal šį rodiklį Lietuva iš visų ES valstybių yra pirmoje vietoje.
Šiandieninė situacija nedžiugina ir kitais Europos socialinio ramsčio nuostatose pateiktais prioritetiniais klausimais, tokiais kaip lyčių lygybė ir lygių galimybių užtikrinimas. Statistiniais duomenimis, atotrūkis tarp vyrų ir moterų gaunamo užmokesčio užimant tas pačias pareigas nuo 2011 metų tik augo, o šiuo metu moterys uždirba beveik 14 proc. mažiau nei vyrai.
B. Gruževskio pateikti duomenys atskleidė, kad Lietuvoje lygių galimybių trūksta ir tautinėms mažumoms bei daugiavaikėms šeimoms. Net 85 proc. daugiavaikių šeimų, kurios, pasak pranešėjo, savanoriškai sprendžia opią demografinę problemą, gyvena nepasiturinčiai ir neturi galimybės apmokėti nenumatytų išlaidų.
„Pažeidę principus, mes sugriausime bet kokią sistemą. <...> Europos socialinių teisų ramstis yra naudingas, tačiau būtina parengti politikos įgyvendinimo mechanizmą. Dabartinė sistema yra neefektyvi ir neužtikrina tvarios socialinės raidos,“ – savo kalbą baigė B. Gruževskis.
R. Lazutka: ES kontekste lietuviai – ekonomiškai aktyvi ir išsilavinusi tauta
Apie socialinių rodiklių matavimą konferencijoje pasisakęs Vilniaus universiteto socialinės politikos prof. dr. Romas Lazutka auditorijos dėmesį atkreipė ir į pozityvias tendencijas. Pasak jo, Lietuvos socialiniai rodikliai, lyginant su kitomis ES narėmis prasti anaiptol ne visais klausimais. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, ekonominio aktyvumo ir darbuotojų mobilumo lygis bendrame kontekste užima pakankamai aukštas pozicijas. „Mes esam geresnėje padėtyje negu ES vidurkis pagal tai, kiek žmonės yra ekonomiškai aktyvūs ir kiek yra užimti,“ – komentavo R. Lazutka.
Socialinės politikos profesorius taip pat paneigė dažnai pasigirstantį mitą apie tai, kad Lietuvoje daug gyventojų gyvena tik iš pašalpų. Pateikti statistiniai duomenys parodė, kad tokių žmonių skaičius mūsų šalyje nėra didelis. R. Lazutka akcentavo ir tai, kad lietuviai sugeba gana lengvai prisitaikyti prie judrios darbo rinkos ir nevengia dažnai keisti darbo vietos. Statistiniai duomenys rodo, kad net pusė Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus pakeitė darbus. Nors daugelis šį rodiklį vertina kaip ekonominės krizės pasekmę, R. Lazutka įsitikinęs, kad šiandieniniame pasaulyje darbo rinkos mobilumas yra teigiamas reiškinys.
Profesorių džiugina ir lietuvių pasiekimai aukštojo mokslo srityje. Nepaisant to, kad Lietuvos universitetai dažnai susiduria su kritika dėl studijų kokybės, tai neatbaido jaunų žmonių nuo troškimo įgyti universitetinį išsilavinimą. Ypač aktyviai aukštojo mokslo siekia dailiosios lyties atstovės. Iš viso net 70 proc. jaunų moterų ir merginų baigusios mokyklą nusprendžia įgyti mokslinį laipsnį.
Tiesa, nors ekonominio užimtumo ir išsilavinimo lygis Lietuvoje yra pakankamai aukštas, kol kas tai, deja, nepadeda kovoti su skurdo mažinimu ir gyvenimo kokybės gerinimu. „Lietuvoje valandos darbo kaštai yra vieni mažiausių. 2015 metais esame penktoje vietoje nuo galo ES, praktiškai lygūs su Vengrija. <...> Darbdaviai neturėtų skųstis tuo, kad darbas yra apmokestintas mokesčiais <...>. Vis tiek darbas Lietuvoje yra pigus. Pasamdyti darbuotoją vienai valandai arba atitinkamai kitam valandų skaičiui Lietuvoje yra pigu,“ – apibendrino R. Lazutka.
Pigi darbo jėga atskleidžia ir didesnį skurdo paplitimą. Nors tarp dirbančių asmenų skurdo rodikliai nėra ypatingai aukšti, galimybės pakilti karjeros laiptais, ypač asmenims, išaugusiems nepasiturinčiose šeimose, taip pat nedidelės.
„Čia mes galime šitoje srityje mokytis iš estų. Estai pirmauja ES. Jie sugeba žemiausių sluoksnių vaikus pakelti aukščiau ir jie dabar yra šalia Azijos tautybių, tai yra Honkongo ar Pietų Korėjos, kur vaikų ateitis mažai priklauso nuo tėvų ateities,“ – komentavo profesorius.
E. Bingelis: geriausias metas keisti socialinę politiką yra dabar
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis, reaguodamas į diskusijos dalyvių pasisakymus, pripažino, kad dabar yra tinkamiausias metas viešai svarstyti socialinius klausimus ir išskyrė svarbiausias sritis, į kurias būtina susitelkti:
• Šeimos ir darbo derinimo galimybės
• Kova su skurdu ir socialine atskirtimi
• Prisitaikymas prie kintančių darbo sąlygų
• Bendruomenių stiprinimas
• Gimstamumo didinimas
„Socialinis ramstis turi būti kaip kompasas mūsų judėjimo socialinės politikos klausimais. Jeigu mes šnekame apie Europą, kai vyko referendumas, ar stoti į Europos Sąjungą, tai žmonės tikrai daugiau galvojo apie socialinę Europą, ne apie laisvą prekių ar paslaugų judėjimą. <...> Mes turime nešti tą atsakomybę, kad Europa yra šiek tiek daugiau, nei mūsų ekonominiai įsipareigojimai vieni kitiems. <...> Aš manau, kad mes turime kurti socialinę Europą taip, kaip ji mūsų perspektyvoje atrodo teisinga,“ – diskusiją apibendrino E. Bingelis.