Europos Parlamentas, kuris turės tvirtinti galutinę „Brexit“ sutartį, tapo pirmąja ES institucija, užėmusia oficialią poziciją dėl šių derybų, praėjus vos savaitei nuo tos dienos, kai britų ministrė pirmininkė Theresa May oficialiai pradėjo išstojimo iš Bendrijos procesą.

Per posėdį Strasbūre „Brexit“ gairės buvo priimtos 516 balsų prieš 133, dar 50 europarlamentarų susilaikė.

„Jūs duosite toną Britanijai“, – „Brexit“ vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier sakė parlamentarams prieš balsavimą Strasbūre.

Pasak jo, kuo greičiau bus susitarta dėl sklandaus Didžiosios Britanijos pasitraukimo sąlygų, tuo greičiau bus galima pradėti derybas dėl būsimo prekybos susitarimo.

ES nesutiko patenkinti Th. May laiške išsakyto prašymo tuo pačiu metu derėtis ir dėl jos šalies išstojimo iš Bendrijos, ir dėl ateities prekybos susitarimo sąlygų.

Rezoliucijai pritarė visos didžiosios parlamentinės grupės, tarp jų yra ir konservatyvioji Europos liaudies partija (EPP), kuri yra didžiausias blokas Europos Parlamente, bei socialistų ir demokratų aljansas, ALDE liberalai, žalieji ir kairiųjų grupė GUE.

„Vieningas parlamentas“

„Labai svarbu, kad Europos Parlamentas būtų vieningas su ES derybininku ir Europos Taryba“, – sakė Guy Verhofstadtas, liberalų lyderis ir Europos Parlamento vyriausiasis derybininkas dėl „Brexit“.

EPP vadovaujantis vokiečių europarlamentaras Manfredas Weberis pareiškė, kad darbui reikalinga „teisinga ir konstruktyvi atmosfera“, tačiau perspėjo, jog Britanija negali gauti geresnių sąlygų išstodama iš Bendrijos nei tos, kurias turėtų likdama joje.

Pasak jo, ES reikalaus, kad Jungtinė Karalystė tesėtų savo prisiimtus finansinius įsipareigojimus prieš pasitraukdama iš ES, ir sieks garantijų dėl sienos tarp Bendrijos narės Airijos ir Šiaurės Airijos, kuri yra Jungtinės Karalystės dalis.

„Airijos interesai nėra tik Airijos interesai, jie yra ir Europos interesai“, – kalbėjo M. Weberis.

Derybų gairėmis, kurias M. Weberis pavadino „raudonomis linijomis“, sustiprinamos rekomendacijos, – pastarųjų projektą praėjusį penktadienį pristatė šalims narėms atstovaujantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.

Tačiau 27 ES šalys šių rekomendacijų oficialiai nepatvirtins iki viršūnių susitikimo balandžio 29 dieną.

Šia rezoliucija raginama apsaugoti trijų milijonų Britanijoje gyvenančių ES piliečių ir milijono Bendrijos šalyse esančių britų teises.

„Žmonės negali tapti paprasčiausiu derybų koziriu“, – sakė Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris.

Imigracijos pakurstyta „Brexit“ kampanija baigėsi netikėtu britų apsisprendimu išstoti iš Europos Sąjungos, kaip buvo išreikšta praėjusių metų birželio mėnesio referendume.

D. Tusko gairėmis raginama padaryti „pakankamą pažangą“ dėl „skyrybų“ sąlygų dar iki sudarant naują prekybos susitarimą, taip pat apsaugoti ES piliečių teises ir sieną Šiaurės Airijoje.

„Banditai, Mafija“

„Brexit“ derybos jau prasidėjo sunkiai: Londonas sunerimo dėl gairių išlygos, kad su Ispanija turi būti tariamasi dėl bet kokio prekybos susitarimo po „Brexit“, paveiksiančio Didžiosios Britanijos užjūrio teritoriją Gibraltarą.

„Brexit“ apologetas Nigelas Farage'as užsipuolė ES dėl jos reikalavimų pirmiausia susitarti dėl skyrybų sąlygų, atidedant derybas dėl prekybos su Jungtine Karalyste susitarimo, taip pat išreiškė pasipiktinimą dėl Bendrijos pozicijos Gibraltaro klausimu ir milijardinės sąskaitos, kurią Londonas turės apmokėti vykdydamas savo įsipareigojimus.

N. Farage'as palygino ES su „mafija“, kuri laiko Britaniją įkaite, reikalaudama išpirkos už jos paleidimą į laisvę, tokiu savo palyginimu sukeldamas europarlamentarų nepasitenkinimą. Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani tokį pareiškimą pavadino „nepriimtinu“.

Tačiau N. Farage'as atkirto: „Pone Prezidente, gerai suprantu, kad šis klausimas yra jautrus nacionaliniu požiūriu. Todėl pakeisiu (žodį) į „banditus“, ir kaip jie su mumis elgiasi. Mums yra įteiktas išpirkos reikalavimas“.

G. Verhofstadtas išreiškė apgailestavimą, kad britai nubalsavo už išstojimą iš ES, tačiau neatmetė galimybės, jog jaunoji ateities karta gali apsispręsti sugrįžti į Europos šeimą. Europos Parlamentas turės balsuoti dėl galutinės Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES sutarties 2018 metų pabaigoje arba 2019 metų pradžioje.