Likus septyniems mėnesiams iki nacionalinių rinkimų Vokietijoje, vyrauja nuomonė, kad Angelai Merkel, kuri šįkart pretenduos į ketvirtą ketverių metų valstybės kanclerės kadenciją, didžiausią grėsmę kelia augantis šalies kraštutinių dešiniųjų populiarumas, juolab, kad artėjančiuose Nyderlandų ir Prancūzijos rinkimuose, panašu, taip pat pirmauja populistinės kraštutinių dešiniųjų partijos.
Tačiau Vokietijoje netikėtai iškilo ir kairieji, tad ant žurnalo „Der Spiegel“ viršelio šį savaitgalį puikavosi antraštė „Ar ji žlugs?“
Patikimo atsakymo kol kas nėra. 2016 metų sukrėtimai – D. Britanijos sprendimas palikti Europos Sąjungą ir Donaldo Trumpo pergalė Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimuose gerokai supurtė Vokietiją, kuri labiau nei bet kokia kita Europos šalis priklauso nuo „Pax Americana“ ir globalių institucijų, įsteigtų po Antrojo pasaulinio karo.
Tačiau sekmadienį buvo akivaizdžiai matyti posūkis į kairę – kartu su Vokietijoje jaučiamu nepasitenkinimu Donaldu Trumpu, kuris iš dalies ir paskatino šį posūkį.
Frankas-Walteris Steinmeieris iš centro kairiosios socialdemokratų partijos, kuris A. Merkel koalicijos vyriausybėje septynerius metus ėjo užsienio reikalų ministro pareigas, 1260-ies narių asamblėjoje, renkančioje prezidentą penkerių metų kadencijai, surinkęs 931 balsą laimėjo prezidento rinkimus.
Nors Vokietijos prezidento galios yra nominalios ir realios valdžios jis neturi, šios pareigos populiariam ir charizmatiškam politikui F. Steinmeieriui suteikia statusą ir svarbią platformą. Savo trumpoje kalboje F. Steinmeieris paragino Vokietijos gyventojus būti drąsiais šiuo nelengvu metu.
„Jei norime įkvėpti drąsos kitiems, turime turėti jos patys“, – pasakė jis tą dieną, kai dauguma kitų pranešėjų kalbėjo apie tamsią šalies praeitį ir jos iškilimą kaip demokratinės valstybės po nacių pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare.
Pasak jo, vienas iš keliavimo pasaulyje stebuklų yra suvokti, kad Vokietija tapo sektinu modeliu.
„Argi nenuostabu, kad mūsų komplikuotą tėvynę didelė dalis pasaulio mato kaip vilties žiburį?“- pasakė F. Steinmeieris.
Prieš balsavimą parlamento vadovas, konservatorius Norbertas Lammertas rėžė netikėtą ugningą kalbą, kurioje – neminėdamas vardų – išsakė kaltinimus D. Trumpui ir V. Putinui dėl mėginimo suskaldyti ar susilpninti Europą.
„Tas, kuris uždaro savo protą, kuris nėra atviras pasauliui, kuris tiesiogine prasme apsistato sienomis, praktikuoja protekcionizmą, o ne sąžiningą prekybą ir vis labiau izoliuoja savo šalį vietoj to, kad skatintų šalių bendradarbiavimą, ir kurio programoje įrašyta „Pirmiausia mes“, neturėtų stebėtis, kad ir kiti su juo elgsis taip pat, ir kad tai turės lemiamų pasekmių tarptautiniams ryšiams, kurie žinomi jau nuo dvidešimtojo amžiaus pradžios“, – pasakė N. Lammertas. Jis pridūrė, kad tai sakytina apie atskiras Europos šalis, taip pat ir apie mūsų didžiąją partnerę už Atlanto.
Anksčiau Vokietijos politikai labai retai pamokslaudavo apie vertybes kitoms demokratinėms valstybėms, ypač JAV, tačiau dabar Vokietija laikoma stipriausiu liberaliosios Vakarų tvarkos ramsčiu, būtent todėl pasaulis taip įdėmiai stebi įvykius, susijusius su nacionaliniais rinkimais, kurie šioje šalyje vyks rugsėjo 24 d.
Ir taip pat būtent dėl to kai kurie A. Merkel kolegos konservatoriai tyliai bambėjo, kad ji leidosi pergudraujama, kai sutiko iškelti F. Steinmeierį savo didžiosios koalicinės vyriausybės, kurią sudaro konservatorių blokas ir centro kairieji socialdemokratai, kandidatu į prezidentus. Nors prezidentas nedalyvauja partijos politikoje, 61 m. teisininkas F. Steinmeieris, visą gyvenimą dalyvavęs politikoje, vis vien bus palankus savo partijai.
Jo išrinkimas prezidentu sutapo su apklausose iškilusiais socialdemokratais, kadangi centro kairieji išsirinko buvusį Europos Parlamento prezidentą Martiną Schulzą, kuris rinkimuose atstovaus jiems kovoje su A. Merkel.
M. Schulzas užaugo kaime netoli Acheno, 1987 metais tapo vieno iš aplinkinių miestelių, Vurseleno, meru. Jis mėgsta pasakoti apie tas dienas – kad parodytų, jog yra kilęs iš paprastų žmonių. Pirmą kartą į Europos Parlamentą jis buvo išrinktas 1994 metais, o 2012 metais tapo jo prezidentu. Jis, kaip itin retas Vokietijos politikas, neturi aukštojo mokslo baigimo diplomo, o iš pradžių mokėsi prekiauti knygomis.
Šį mėnesį „Infratest dimap“ atliktoje apklausoje jis pagal asmeninį populiarumą aplenkė A. Merkel (atitinkamai, 50 proc. ir 34 proc.).
Galbūt todėl, kad didžiąją savo karjeros dalį M. Schulzas praleido Europos Sąjungos institucijose Briuselyje, Vokietijos rinkėjams jis tarsi gaivus oras.
„Jis užpildo spragą, kuri akivaizdžiai atsivėrė, – sako buvęs socialdemokratų lyderis Franzas Münteferingas. – Žmones jis pasiekia per emocijas.“
„Der Spiegel“ savaitgalį rašė, kad dabartinis laikotarpis yra „A. Merkel saulėlydis“, ir pažymėjo, kad pastaruoju metu ji atrodo apatiška.
A. Merkel’s konservatorių blokas atrodo kažkoks sutrikęs. Jos gerbiamas finansų ministras Wolfgangas Schäuble, kuris yra ilgiausiai pareigas einantis Vokietijos parlamento narys, interviu „Der Spiegel“ šį savaitgalį apkaltino M. Schulzą D. Trumpo stiliaus populizmu.
„M. Schulzas leidžia savo šalininkams šaukti „Padarykime Europą vėl didžią“, o tai praktiškai pažodinė D. Trumpo citata“, – leidiniui pasakė W. Schäuble.
Socialdemokratas Sigmaras Gabrielis, kuris pakeitė F. Steinmeierį užsienio reikalų ministro poste, trumpai atkirto: „Vokietija neturėtų perimti iš Amerikos politikos radikalios ir piktavališkos pašaipos.“
Neabejotinai, D. Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose radikaliai pakeitė geopolitinį kraštovaizdį Angelai Merkel. Ji laikosi šalto atstumo, o pirmą kartą abu lyderiai turėtų susitikti šį pavasarį.
Pačioje Vokietijoje A. Merkel ir toliau turi kęsti neigiamą politinę reakciją į savo 2015 m. sprendimą priimti į šalį daugiau nei milijoną migrantų, dauguma kurių musulmonai.
Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“, kuri prasidėjo kaip judėjimas prieš vieningą Europos valiutą, dabar pasisako ir prieš migrantus bei musulmonus, o kai kurie jos lyderiai simpatizuoja D. Trumpo politikai.
Iškalbinga tai, kad Frauke Petry ir kiti partijos „Alternatyva Vokietijai“ lyderiai neplojo kartu su visais kitais per N. Lammerto kalbą, kurioje jis užsipuolė izoliacionizmą ir tai, ką jis pavadino „Pirmiausia mes“ požiūriu.
Spaudžiama A. Merkel kiek nusileido: sumažino migrantų srautą ir sugriežtino deportavimo tvarką.
Kaip dažnai būna, žmonės, esantys už nacionalinės politikos burbulo ribų, neatrodo tokie sutrikę, paklausti apie A. Merkel padėtį.
41 m. Metinas Elcivanas, dirbantis parduotuvėje Vakarų Berlyne, pasakė esantis tikras, kad Vokietijos balsuotojai bus konservatyvūs. „Manau, kad per rinkimus niekas nepasikeis, – pasakė jis. – Mes ir vėl turėsime didžiąją koaliciją su kanclere A. Merkel.“
