Malta – tai įspūdingu kraštovaizdžiu žavinti Europai priklausanti sala tarp Sicilijos ir šiaurinės Afrikos pakrantės. Besibaigiant Antrajam pasauliniam karui suderinti strategijų šioje vietoje susitiko tuometinis Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas Churchillis ir Jungtinių Valstijų prezidentas Franklinas Rooseveltas.

Praeitą penktadienį Maltoje įvykęs viršūnių susitikimas, taip pat buvo paženklintas esminiais, lemiamą reikšmę turinčiais sprendimais.

Maltos krantus skalauja Viduržemio jūra, kurios gilūs vandenys kasdien pasiglemžia begalės migrantų gyvybes. Per pertraukas tarp posėdžių ir pozavimo fotografams, į susitikimą suvažiavusiems įtakingiausiems Europos politikams buvo surengtos ekskursijos laivais netoli uosto, į kurį kasmet suplūsta tūkstančiai migrantų ir pabėgėlių iš Libijos – kiek daugiau nei už 320 kilometrų esančios valstybės.

Europą krečianti migrantų ir pabėgėlių krizė turėjo tapti prioritetiniu vieną dieną tetrukusio susitikimo klausimu. Tačiau labai greitai tapo neaišku, kuri aplinkybė, Europos lyderių supratimu, kelia didesnę grėsmę – nesiliaujantys migrantų srautai, ar D. Trumpo vykdoma politika.

Ketvirtadienį, susitikimo išvakarėse, Italija ir Libija pasiekė susitarimą migrantų klausimu, primenantį buvusio Italijos ministro pirmininko Silvio Berlusconi ir tuometinio Libijos lyderio Muammaro Gadaffi 2011 metais sudarytą sutartį. Pastarojo, kaip ir ankstesniojo, susitarimo tikslas – užtvenkti į Europą nukreiptą migrantų tėkmę. Žinoma, kalbama ne apie sienos jūroje statybą, tačiau įgyvendinant pagrindines nuostatas sutartis turėtų veikti kaip pakankama atgrasomoji priemonė.

Pagal naująjį planą Europos ir Libijos pajėgos turėtų sustiprinti patruliavimą kuo arčiau Libijos krantų, kad vos išplaukusius migrantų laivus butų galima tuojau pat apgręžti ir sugrąžinti į Šiaurės Afrikos regioną. Mainais už priverstinio sugrąžinimo užtikrinimą Europos paramą gaunanti Italija įsipareigojo skirti 200 mln. eurų stovykloms Libijoje įrengti. Iš šių stovyklų potencialūs migrantai ir pabėgėliai turėtų būti repatrijuojami į tėvynę, taip užkertant jiems kelią įvykdyti itin rizikingą žygį į Europą. Nustatyta, kad 2016 metais žuvo net 5 083 į Senąjį žemyną bandę persikelti žmonės, be to, gali būti, kad apie begalės pabėgėlių žūtis tiesiog nežinoma.

„Tai Italijos ir Libijos visokeriopą bendradarbiavimą sustiprinsianti sutartis, – ketvirtadienį sakė Italijos ministras pirmininkas Paolo Gentiloni. – Būtina žengti pirmyn, siekti stabilumo, pertvarkų ir vienybės. Negalima pamiršti, kad ši sutartis įpareigoja Italiją dosniai remti Libiją.“

Pagal naująjį planą Europos ir Libijos pajėgos turėtų sustiprinti patruliavimą kuo arčiau Libijos krantų, kad vos išplaukusius migrantų laivus butų galima tuojau pat apgręžti ir sugrąžinti į Šiaurės Afrikos regioną. Mainais už priverstinio sugrąžinimo užtikrinimą Europos paramą gaunanti Italija įsipareigojo skirti 200 mln. eurų stovykloms Libijoje įrengti. Iš šių stovyklų potencialūs migrantai ir pabėgėliai turėtų būti repatrijuojami į tėvynę, taip užkertant jiems kelią įvykdyti itin rizikingą žygį į Europą. Nustatyta, kad 2016 metais žuvo net 5 083 į Senąjį žemyną bandę persikelti žmonės, be to, gali būti, kad apie begalės pabėgėlių žūtis tiesiog nežinoma.

Ryžtas, kurį Europos lyderiai pademonstravo siekdami potencialius persikėlėlius tramdančio susitarimo, kuris, anot paramą teikiančių organizacijų atstovų, stato migrantus ir pabėgėlius į dar didesnį pavojų įstatymų nesaistomose Libijos stovyklose, buvo tolygus atkaklumui, su kuriuo jie pliekė Jungtinių Valstijų prezidentą D. Trumpą dėl jo suplanuotos sienos su Meksika statybos, paskelbto draudimo atvykti į šalį musulmonams iš tam tikrų šalių ir kišimosi į pakankamai komplikuotus Europos vidaus reikalus.

Theresa May ir Donaldas Trumpas

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May pasisiūlė užimti tam tikrą tarpinę poziciją – būti savotišku „tiltu“ tarp Europos ir D. Trumpo vadovaujamų Jungtinių Valstijų. Toks jos pasiūlymas visuotinio pritarimo anaiptol nesulaukė: juk savaime suprantama, kad dėl „Brexit“ tarpininkės vaidmens Th. May gali imtis tik vildamasi, kad tokia jos pozicija pasitarnaus Jungtinės Karalystės labui.

Ryžtas, kurį Europos lyderiai pademonstravo siekdami potencialius persikėlėlius tramdančio susitarimo, kuris, anot paramą teikiančių organizacijų atstovų, stato migrantus ir pabėgėlius į dar didesnį pavojų įstatymų nesaistomose Libijos stovyklose, buvo tolygus atkaklumui, su kuriuo jie pliekė Jungtinių Valstijų prezidentą D. Trumpą dėl jo suplanuotos sienos su Meksika statybos, paskelbto draudimo atvykti į šalį musulmonams iš tam tikrų šalių ir kišimosi į pakankamai komplikuotus Europos vidaus reikalus.

„Nematau jokios būtinybės tiesti tiltų – juk su Amerika mes bendraujame per „Twitter“, – BBC radijui sakė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kadenciją baigiančio Prancūzijos prezidento Francois Hollande‘o žodžiai, pasakyti apie D. Trumpo pagyras „Brexit“ ir skepsį dėl Europos Sąjungos ateities, nuolankumu nė nekvepia. „Ant kortos pastatytas visas Europos Sąjungos likimas. Negalima taikstytis su jokia įtaka tolesnei Europos raidai, daroma begalės JAV prezidento pareiškimų apie tai, kokia ji turėtų ar neturėtų būti“, – sakė F. Hollande‘as. Jis akcentavo būtinybę apibrėžti Europos savitarpio gynybos strategijas NATO pagrindiniuose dokumentuose. „Privalome apginti savo komercinius interesus, kai jiems gresia pavojus“, – pasakė jis trumpai.

Francois Hollande'as

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ragino Europą susitelkti ties vienybės idėja. „Jau sakiau, kad Europos likimas jos pačios rankose, – sakė ji atvykusi į Maltą. – Mano įsitikinimu, kuo aiškiau apibrėšime savo vaidmenį pasaulyje, tuo efektyviau galėsime pasirūpinti transatlantiniais santykiais.“

Austrijos kancleris Christianas Kernas D. Trumpo paskelbtą konkrečių tautybių asmenims taikomą draudimą apibūdino kaip „itin probleminį“ ir apkaltino Jungtines Valstijas dėl įtakos kurstant pavojaus židinį Artimuosiuose Rytuose. „Sprendžiant iš Jungtinių Valstijų karinių pajėgų veiksmų, nekyla jokių abejonių, kad šiai šaliai tenka atsakomybė dėl plūstančių pabėgėlių“, – sakė jis per neoficialius pasitarimus.

Christianas Kernas

28-ių Europos Sąjungos valstybių narių susitikimo šeimininkas Maltos ministras pirmininkas Josephas Muscatas taip pat išreiškė nerimą dėl D. Trumpo administracijos priimamų sprendimų ir demonstruojamų pažiūrų. Visgi jis pabrėžė, kad kalba ne apie neapykantą Jungtinėms Valstijoms kaip šaliai. Amerikiečiams jo pasiųstos žinutės esmė ta, kad priešiškumas nukreiptas nei prieš piliečius, o prieš jų šaliai vadovaujantį prezidentą.

„Akivaizdu, kad 28-ios Europos Sąjungos šalys turi pagrindo sunerimti stebėdamos tam tikrus naujosios Jungtinių Valstijų administracijos priimamus sprendimus ir tos pačios administracijos deklaruojamas pažiūras, – sakė J. Muscatas baigdamas susitikime skaitytą pranešimą. – Kad ir kaip būtų, jokio priešiškumo amerikiečių atžvilgiu nėra. Su Jungtinėmis Valstijomis turime ir toliau siekti sutarimo, tačiau privalome parodyti, kad netylėsime matydami, kaip pažeidinėjamos principinės nuostatos.“

Panašu, kad antipatijos Europos Sąjungai nė nemėginęs kaip nors dangstyti D. Trumpas nuveikė daug daugiau nei dešimtmečiais vykdavę susitikimai ir ilgametės pastangos susivienyti. Dabar Europa atrodo kaip niekad vieninga. Ir tą vienybę paskatino ne sienos ar sutartys, o ryžtingas apsisprendimas pasipriešinti destruktyviai D. Trumpo įtakai.