„Valstybės investicijos leido pritraukti 25 mln. eurų privataus kapitalo, o net 4 įmonės, į kurias buvo investuotos valstybės ir privačių investuotojų lėšos, prisitraukė tarptautinius stambius investuotojus“, ─ pasakojo Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento Finansinių priemonių skyriaus vedėja Aušra Milkauskienė.
Nepaisant jau esamų pasiekimų ir iniciatyvų, Lietuvos rizikos kapitalo rinka vis dar yra ankstyvojoje vystymosi stadijoje, todėl ateityje valstybė ir toliau prisidės prie šios rinkos vystymo.
Iki 2015 m. III ketv. pabaigos Lietuvoje ES struktūrinių fondų lėšomis įsteigti rizikos kapitalo fondai („Verslo angelų fondas I“, „Lithuania SME Fund“, „LitCapital I“, „Practica Seed Capital“, „Practica Venture Capital“) investavo į 84 įmones 50,68 mln. eurų. 70 proc. visų investicijų teko pradedančiosioms ir ankstyvosios stadijos įmonėms.
Valstybės ir privačių investuotojų lėšos buvo nukreiptos į tokias gerai žinomas Lietuvos įmones, kaip UAB „ProBioSanus“, UAB „Gera dovana“, UAB „Intelligent communications“ (Trafi), UAB „Impuls LTU“, „Coffee Inn“, UAB „Brolis Semiconductors“, UAB „GoSystems“ (Transfergo), UAB „CGTrader“ ir kitas.
Be to, Ūkio ministerija kartu su Finansų ministerija priėmė sprendimą pratęsti rizikos kapitalo fondo „LitCapital I“ investavimo periodą, suteikiant galimybę jo valdytojams ir po 2015 m. pabaigos ieškoti naujų inovatyvių idėjų investavimui. Toks sprendimas priimtas siekiant išvengti finansavimo rizikos kapitalo forma trūkumo rinkoje.
Kadangi 2007–2013 m. laikotarpio finansinėms priemonėms panaudotos lėšos grįžta verslui grąžinus paskolas ir investuotas lėšas, Ūkio ministerija planuoja maksimaliai panaudoti šias lėšas tolimesniam verslo subjektų finansavimo gerinimui – įgyvendinti paskolų, individualių garantijų ir rizikos kapitalo priemones, joms skiriant daugiau nei 80 mln. eurų grįžusių lėšų.
Taip pat, šiuo metu Ūkio ministerija aktyviai planuoja naujas finansines priemones, finansuotinas iš 2014–2020 m. ES fondų. Iš viso rizikos kapitalo priemonių įgyvendinimui planuojama skirti 70 mln. eurų ES investicijų.
Finansinių priemonių įgyvendinimui bus steigiamas tiek rizikos kapitalo fondus, tiek kitas finansines priemones, administruojantis atskiras fondų fondas, kurio atrinktas valdytojas, toliau pats skelbs kvietimus ir atrinks konkrečių finansinių priemonių valdytojus.
Pasak A. Milkauskienės, šiuo metu vyksta aktyvios derybos su potencialiais fondų fondo valdytojais, kurioms pasibaigus bus pasirašoma fondų fondo steigimo sutartis ir bus pradedama ruoštis kvietimų finansinių priemonių valdytojų atrankoms paskelbimui.
Kalbant apie 2014–2020m. laikotarpį, reikėtų pabrėžti, jog Europos Komisija sugriežtino rizikos kapitalo priemonių, finansuojamų ES fondų lėšomis, įgyvendinimo sąlygas. Padidinta privačių investuotojų pritraukimo į rizikos kapitalo fondus dalis – priklausomai nuo rizikos kapitalo fondo strategijos ir į kokios stadijos verslus bus nukreiptos investicijos, privačių investicijų dalis turės sudaryti nuo 10 proc. iki 60 proc. rizikos kapitalo fondo dydžio.
Todėl labai svarbu, kad kuo daugiau privačių investuotojų būtų pasirengę kartu su valstybe ir atrinktais profesionaliais rizikos kapitalo fondų valdytojais investuoti į Lietuvos rinkoje veikiančias inovatyvias, aukštą augimo potencialą turinčias įmones ir idėjas.
„Būtina visiems kartu skatinti ir remti rizikos kapitalo rinkos plėtrą Lietuvoje, nes rizikos kapitalas yra vienas iš svarbiausių atviros, tvarios, patikimos ir efektyvios finansinės sistemos elementų“, ─ teigia A. Milkauskienė.
Iš viso nuo 2008 m. valstybė finansinėms priemonėms, įskaitant suplanuotas priemones, yra skyrusi daugiau nei 600 mln. eurų. Tarp jų rizikos kapitalo priemonių įgyvendinimui ir šios rinkos plėtrai Lietuvoje – 180 mln. eurų.
Užs. nr. 2015/1208_1