Bepiločiai orlaiviai (vadinamieji „dronai“), kurie buvo sukurti kariniais tikslais, dabar dažniausiai naudojami reklamai – jais iš viršaus filmuojama arba fotografuojama vietovė, objektas. Bepiločius orlaivius taip pat pamėgo žiniasklaidos priemonės – naujienų portalai, televizijos tarnybos. Tačiau yra galybė kitų būdų, kur šie orlaiviai naudojami ar mėginami pritaikyti.
Dirba padavėjais. Skamba neįtikėtinai, tačiau viename Singapūro restoranų bepiločiai orlaiviai dirba padavėjais. Jais klientus pasiekia maistas ir gėrimai – vienu metu galima atskraidinti iki 2 kg svorio siekiantį užsakymą. Teigiama, kad bepiločiai orlaiviai padėjo išspręsti padavėjų trūkumo problemą ir palengvino personalo darbą.
Padeda ūkininkams stebėti pasėlius. Prancūzijoje paplitęs būdas javų augimą stebėti bepiločiais orlaiviais – ūkininkai gali paskaičiuoti, kiek, kokių trąšu ir kokioje vietoje jiems reikės. Teigiama, kad už 1 ha ūkininkai nuo šiol uždirba 50 eurų daugiau nei anksčiau. Ūkininkai bepiločius orlaivius taip pat naudoja įvertinti žalai, kurią padarė gamtos stichijos ar gyvūnai, be to, iš oro stebi savo gyvulių bandas.
Kovoja su pažeidėjais. Bepilotį orlaivį yra pasitelkusi Lietuvos policija – jis ypač praverčia siekiant užtikrinti tvarką masinių renginių metu. Iš oro stebėdami aplinką policininkai gali greitai pastebėti kilusius neramumus, jų mastą. Šie orlaiviai ateityje turėtų priversti sunerimti greitį viršyti mėgstančius asmenis – policijai taps lengviau identifikuoti ir surasti bandantį pasprukti pažeidėją.
Naudojami kaip taikinys. Krašto apsaugos ministerija (KAM) yra įsigijusi bepiločių orlaivių, kurie yra skirti oro gynybos treniruotėms ir imituoja oro taikinius. KAM taip pat planuoja įsigyti ir žvalgybai skirtų orlaivių, kuriais galima pamatyti toliau, nei įprastomis žvalgybos priemonėmis.
Pristato vaistų siuntas. Bepiločiai orlaiviai gali būti nepamainomi gelbstint gyvybes – jie gali pristatyti vaistus į sunkiai pasiekiamas vietas. Logistikos kompanija DHL bepiločiais orlaiviais jau skraidina nedidelius vaistų paketus į mažą Vokietijos salą Juistą.
Manoma, kad netrukus bepiločiai orlaiviai sukels perversmą įvairiose verslo srityse: gabens pašto siuntas, jų pagalba bus stebimos elektros ir dujotiekio linijos. Ūkio ministro Evaldo Gusto teigimu, kad šie planai neliktų tik planais ir būtų sėkmingai įgyvendinti Lietuvoje, pirmiausia būtina keisti požiūrį.
„Pirmiausia reikia keisti teisinį reglamentavimą, antra – būtina, kad valstybė pati inicijuotų bepiločių orlaivių pritaikymo projektus, – pastebi ministras. – Teisinės bazės kūrimas juda teisinga kryptimi. Suprantame šios srities svarbą ir vykdome pokyčius. Esame tarp pirmaujančių Europos šalių, kurios taiko šią bazę – kitos valstybės galėtų iš mūsų pasimokyti.“
Apie bepiločių orlaivių potencialą ir pritaikymo galimybes bus diskutuojama rugsėjo 3-4 d. vyksiančiame Vilniaus inovacijų forume 2015 „Innovation Drift“. Specialioje teminėje sesijose įžvalgomis dalysis palydovo „LitSat-1“ kūrėjų komandos narys, bendrovės ADPOS inžinierius Algis Karpavičius, Vilniaus universiteto dėstytojas, geografas Ričardas Skorupskas, fotografas Karolis Janulis ir kiti.
Tarptautiniame forume per dvi dienas pranešimus skaitys daugiau nei 40 pranešėjų: buvęs socialinio tinklo „LinkedIn“ vadovas Europoje Kevinas Eyresas, „Google“ rinkodaros vadovas Baltijos šalyse Regimantas Urbanas, didįjį hadronų greitintuvą valdančios organizacijos CERN akseleratorių ir technologijų direktorius Frederick Bordry, kosmines ekspedicijas į Marsą planuojančios „Mars One“ vadovas Basas Lansdorpas ir daugelis kitų.
Daugiau informacijos apie renginį ir jo programą galima rasti adresu www.innovationdrift.com.
Vilniaus inovacijų forumą organizuoja Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Renginys finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Užs. Nr. 20150831-01