Lietuva pirmoji pajus šio projekto naudą, nes traukiniai europine vėže Kauną galės pasiekti jau kitąmet.
„Šis tarptautinis projektas skinasi kelią Kauno link ir mus tai labai džiugina. Šiandien jau mes matome realius darbus, kurie vyksta ne tik Marijampolės apskrityje, bet ir Kauno rajone. Pavyzdžiui, tvarkomas geležinkelio ruožas prie Rokų.
Tačiau svarbiausia, kad tai bus galimybė kroviniams pasiekti Kauną, oro uostą, Laisvąją ekonominę zoną, Kauno viešąjį logistikos centrą ir intermodalųjį terminalą Palemone. Šios jungtys sukurs sinerginę vertę ir paskatins plėtrą, o tai savo ruožtu kurs naujas darbo vietas“, - įsitikinęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Atgaivins šalies ekonomiką
„Nors automobiliai, sunkvežimiai yra labai patogios transporto priemonės, galinčios gabenti keleivius ir krovinius nuo durų iki durų, tačiau, ypač pastaraisiais metais geležinkelis įgyja vis daugiau privalumų – juo gabenti krovinius pigiau, efektyviau, ekologiškiau.
Be to, užsistovėjęs vanduo pradeda rūgti, o tekantis vanduo atgaivina. Šiuo atveju jeigu pradės tekėti krovinių srautas, tai atšviežins Lietuvos ekonomiką ir suteiks stimulą verslui. Kalbu ne vien tik apie Kauną, bet apie visą Lietuvą“, - palygino Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis.
Anot „Rail Baltica“ projektuotojų, europinius standartus atitiks ne tik pati vėžė – jos geometrija, apkrovos, technologiniai sprendimai. „Europoje didelis dėmesys skiriamas ekologijai, aplinkosaugai, gyventojų komfortui bei juos supančios gamtos saugojimui.
„Rail Baltica“ projekte tam skyrėme ypatingą dėmesį. Su projekto partneriais naudojome specialias programas triukšmo lygio modeliavimui. Atsižvelgdami į gyventojų komfortą suplanavome garsą izoliuojančias sieneles, pabėgius su specialiomis vibraciją slopinančiomis tarpinėmis. Visa tai užtikrins, kad gyventojai pajustų kuo mažiau nepatogumų“, - aiškino Transporto infrastruktūros inžinerijos įmonės „Kelprojektas“ Geležinkelių infrastruktūros projektavimo direktorius Rimantas Nugaris.
Svarbus visai Europai
Europos Komisija Europos transporto jungtims modernizuoti iš viso numatė skirti 11,9 mlrd. eurų. Tai yra pati didžiausia ES kada nors skirta suma transporto infrastruktūrai finansuoti.
Daugiausia lėšų bus skiriama devyniems pagrindiniams transporto koridoriams, kurie drauge sudarys pagrindinį transporto tinklą ir veiks kaip bendrosios rinkos ekonomikos gyvybinė sistema.
Vienas jų – Šiaurės jūros – Baltijos jūros koridorius sujungs Baltijos jūros rytinės pakrantės uostus su Šiaurės jūros uostais.
Suomija su Estija bus sujungta keltų linija, o trys Baltijos šalys šiuolaikiškomis kelių ir geležinkelių transporto jungtimis bus sujungtos su Lenkija, Vokietija, Nyderlandais ir Belgija. „Rail Baltica“ – svarbiausias šios jungties projektas.
Siekiant išnaudoti europinės vėžės privalumus šalia geležinkelio trasos numatė galimybes plėtoti esamus ir projektuoti naujus logistikos centrus. Tai – privatus „Achemos“ koncerno ir „Cargo Biemer“ terminalas Mockavoje, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ eksploatuojamas terminalas Šeštokuose, Marijampolės (Baraginės) laisvoje ekonominėje zonoje projektuojamas pramonės parkas ir Kauno intermodalusis terminalas Palemone.
Šiuose terminaluose suplanuota lygiagrečiai ant vienos sankasos nutiesti tiek 1435 mm (europinio), tiek 1520 mm (rusiško) standarto vėžės kelius.
Užsakymo Nr. 20150423/02