Parkų, kuriuose kuriami novatoriški produktai ir kur jie iškart bandomi, tobulinami, o įsitikinus, kad gali sukurti pridėtinę vertę visuomenei, išleidžiami į rinką, Lietuvoje jau veikia nemažai. Jų steigimui ir plėtrai didžiules galimybes suteikia Ūkio ministerijos administruojama Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama. Be jos nebūtų pavykę sukurti tokios šių Parkų infrastruktūros, kokia ji yra šiandien.
Investicijos leido padėti tvirtus pamatus
Šie parkai mūsų šalyje išgyvena paauglystės laikotarpį, pirmieji parkai Lietuvoje pradėti steigti maždaug prieš 20 metų. Jie ypatingi tuo, kad čia susitinka mokslo lyderiai, akademinė bendruomenė, verslo sektorius ir kitos suinteresuotos šalys. Šiuose inovacijų katalizatoriuose atliekami moksliniai tyrimai, eksperimentai, kuriami modernūs produktai, technologijos ir kiti gaminiai, kurie naudingi žmonėms, verslui, gali palengvinti tam tikrus procesus. Parkuose sukurti produktai garsina ir mūsų šalies inovatyvų verslą už Lietuvos ribų.
Kompanijos „Nextury Ventures“ generalinis direktorius ir vienas iš įkūrėjų Mindaugas Glodas įsitikinęs, kad ES struktūrinių fondų parama kuriant tokius parkus buvo labai naudinga.
„Vienareikšmiškai teigiamai vertinu, kad Lietuvoje atsirado tokia iniciatyva ir kad būtent taip yra naudojamos ES fondų lėšos. Tai padeda verslui ir mokslui suartėti, mūsų šalies universitetams glaudžiau bendradarbiauti su verslu, būti vieni kitiems naudingais. Padėtas tvirtas pamatas kuriant tokius parkus“, − teigia M. Glodas.
Kauno mokslo ir technologijų parko direktoriaus pavaduotojas Tomas Černevičius įsitikinęs, kad tokių parkų plėtra be ES struktūrinių fondų paramos būtų ne tokia intensyvi.
„Reikalingos didžiulės investicijos, norint sukurti gerą jų infrastruktūrą. Tad tokia valstybės parama prie jų plėtros tikrai prisideda ir labai padeda“, − tvirtina T. Černevičius.
Tad svarbu, kad šių parkų plėtrai pasitelkta ES parama būtų naudojama prasmingai, tinkamai kontroliuojama, kaip naudojamos ES lėšos bei matuojama, kokią realią naudą jie duoda.
Mokslas ir verslas turi dirbti vieningai
Nepaisant to, kad Lietuvoje sukurta gera parkų infrastruktūra, visgi, M. Glodo vertinimu, sustoti negalima, reikia tobulėti, nes būtinas stipresnis ryšys tarp mokslo ir verslo.
„Tenka susidurti su nuomone, kai mokslininkai pasako, kad nenusileis iki verslo lygio ir kurdami produktą negalvos apie jo pritaikymą versle. Šie parkai turi būti tiltas tarp universiteto, kuris atlieka mokslinę veiklą, ir verslo, kuris uždirba pinigus, moka mokesčius ir taip padeda išlaikyti daug struktūrų. Pavyzdžiui, JAV save gerbiantis mokslininkas nepasakys, kad jis nebendradarbiaus su verslu. Ten mokslininkai jau yra supratę verslo kalbą, o verslas žino, ką jis gali duoti mokslui“, − tvirtina M. Glodas.
T. Černevičiaus teigimu, vienas iš tokių parkų sėkmės pavyzdžių – glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas.
„Džiugu, kad lėšos buvo skirtos ne tik fizinei infrastruktūrai kurti, bet ir žmogiškųjų išteklių kompetencijoms tobulinti. Didelė dalis paramos buvo panaudota formuojant aukštos kvalifikacijos specialistų komandas, o tai užtikrino specializuotų inovacijų paramos paslaugų prieinamumą verslui“, − sako T. Černevičius.
Labai svarbi ir aplinka su stipriu moksliniu potencialu, taip pat ugdomas verslumas, sukurta patraukli infrastruktūra. Be to, svarbu turėti ir nuosavas laboratorijas su naujausia modernia įranga bei patiems parkams užsitikrinti finansinį stabilumą iš sukurtos infrastruktūros, o ne poreikį nuolatiniam finansavimui iš valstybės.
Tradicijos svetur ir Lietuvoje
Užsienio šalių patirtis, kuriant mokslo ir technologijų parkus, yra kiek kitokia. Ūkio ministerijos užsakymu Žinių ekonomikos forumo atliktoje „Mokslo ir technologijų parkų veiklos vertinimo ir plėtros galimybių studijoje“ teigiama, kad praktiškai visi pirmieji mokslo ir technologijų parkai JAV ir Anglijoje formavosi aplink stiprius mokslo centrus. Pagrindinis jų tikslas buvo užtikrinti žinių tekėjimą iš nacionalinių laboratorijų ir universitetų į rinką − verslo sektorių. JAV parkai plėtojosi per užsakymus, susijusius su gynybos ir saugumo projektais, o kitose šalyse tokių parkų raida susijusi su valstybės skiriamu finansavimu.
T. Černevičiaus teigimu, lyginant Baltijos jūros regiono šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos – mokslo ir technologijų parkus, galima atrasti ir skirtumų, ir panašumų.
„Ten mokslo ir technologijų parkuose yra plėtojami didesnio masto projektai, juose telkiasi daug didelių įmonių, kurios užsiima aktyvia plėtra į kitus regionus. Šie parkai gali pasiūlyti įmonėms galimybę kurti savo poreikius atitinkančią infrastruktūrą, sukurti kelis šimtus naujų darbo vietų, turėti savus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros padalinius. Čia užtikrinamas darbas inžinieriams, technologams ir kitų sričių profesionalams“, − sako T. Černevičius.
Tuo tarpu Lietuvoje, anot T. Černevičiaus, parkuose yra palankios sąlygos pradedantiesiems, pavyzdžiui, startuolių kūrimui, taip pat naujų technologijų iš mokslo į verslą perkėlimui. Lietuvos parkuose labiau dominuoja verslumo skatinimas, orientuojamasi į paslaugų turinį.
Baltijos jūros regiono šalyse veikiančių mokslo ir technologijų parkų istorija yra senesnė. Tad tobulėti šioje srityje mūsų šalyje galima, juolab, kad teigiamas poveikis inovacijų ekosistemai dažniausiai pradeda matytis maždaug po 15 metų veiklos.
Parkai turės tapti savarankiški
Lietuvoje jau irgi formuojasi tradicijos, kurios leidžia mokslui ir verslui aktyviau bendradarbiauti. Pavyzdžiui, Kauno mokslo ir technologijų parkas įkurtas būti tarpininku tarp mokslo ir verslo bei vieta, kur susitinka šių sričių lyderiai, kurdami novatoriškus produktus. Tai į ateitį orientuotas parkas, kuriame dominuoja inovacijos, skatinamas kūrybiškumas, bendradarbiaujama su užsienio partneriais beveik iš visų pasaulio regionų.
M. Glodo teigimu, tokie parkai padeda susikalbėti mokslui ir verslui bei stiprina bendravimo kultūrą.
„Tai unikali bendradarbiavimo forma Lietuvoje. Jei prie šių institucijų nuolatiniam bendradarbiavimui prisijungtų verslas, būtų dar geriau. Pavyzdžiui, jei kuriamas produktas pacientų gydymui, bendradarbiaujant keliems universitetams, verslui ir medikams, jis gali būti greičiau išbandomas gydymo procesuose“, − sako M. Glodas.
T. Černevičius pastebi, kad nepaisant to, jog dabar mokslo ir technologijų parkams iš valstybės pusės yra skiriama finansinė parama, svarbu suprasti, kad ji kažkada baigsis. „Tuomet parkai turės patys save išlaikyti, tapti savarankiškais, gauti pajamas, planuoti plėtrą ir veiklą“, − sako T. Černevičius.
| VILNIUS |
| Slėnis „Santara" |
| www.santariskes.eu |
| Biofarmacija, inovatyvioji medicina, informacinės technologijos |
| Visorių informacinių technologijų parkas |
| www.vitp.lt |
| Slėnis „Saulėtekis" |
| http://www.sunrisevalley.lt/ |
| Lazerių ir šviesos technologijos, Medžiagotyra ir nanotechnologijos |
| Puslaidininkių fizika ir elektronika civilinė inžinerija |
| Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas |
| www.sunrisevalley.lt |
| Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas |
| www.fimtp.lt |
| Šiaurės miestelio technologijų parkas |
| www.smtp.lt |
| KAUNAS |
| Slėnis „Santaka" |
| www.santakosslenis.lt |
| Darnioji chemija ir biofarmacija, mechatronika ir elektroninės, technologijos |
| ateities energetika, informacinės ir telekomunikacijos technologijos |
| Mokslo ir technologijų parkas „Technopolis" |
| www.technopolis.lt |
| Kauno mokslo ir technologijų parkas |
| www.kaunomtp.lt |
| Slėnis „Nemunas" |
| www.slenis-nemunas.lt |
| Agrobiotechnologijos, bioenergetika ir miškininkystė, maisto technologijos, sauga ir sveikatingumas |
| KLAIPĖDA |
| Slėnis JŪRINIS |
| http://balticvalley.lt |
| Jūros aplinka (susijusi su jūros ir kranto zonos gamtos išteklių naudojimu), jūros technologijos |
| Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas |
| www.kmtp.lt |
| PANEVĖŽYS |
| Panevėžio mokslo ir technologijų parkas |
| www.pmtp.lt |
| Informacinės technologijos, statybų inžinerija, automatika |
| Panevėžio mechatronikos centras |
| http://panmc.lt |
| Mikrotechnologijos ir nanotechnologijos, mikrosistemos, mechatronika |