„Dabar tvarkomas privažiavimo kelias, formuojami inžineriniai tinklai. Planuojame, kad šį rudenį objektas bus baigtas. Vyriausybė yra nusprendusi, kad toliau prieplauka bus eksploatuojama viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, ir tikėtina, kad artimiausiu metu bus skelbiamas koncesijos konkursas prieplaukos operatoriui ir tolimesniam vystytojui parinkti“, – teigia valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) gamybos direktorius Mindaugas Šimkūnas.
Jo vertinimu, krovininės prieplaukos nebuvimas Kaune iki šiol buvo esminė krovininės laivybos infrastruktūros spraga. „Galėjai turėti laivą, galėjai turėti krovinį, bet atplaukęs į Kauną iki šiol nieko negalėjai veikti – nebuvo vietos nei kur išsikrauti, nei kur pasikrauti, nei kur sandėliuoti. Dabar ši spraga bus užpildyta“, – problemą aiškina M. Šimkūnas.
Tikimasi, kad atsiradus geresnėms krovininės ir keleivinės laivybos galimybėms verslininkai imsis plėtoti su laivyba susijusius verslus. „Jau dabar turime informacijos, kad bent jau 10 baržų statybą planuoja ne viena įmonė. Verslininkai užpildys atsiradusią spragą“, – teigia VVKD gamybos direktorius Mindaugas Šimkūnas.
Projektas „Naujos Marvelės krovininės prieplaukos Kaune statyba. Statybos darbai (I etapas)“ yra vienas svarbiausių vidaus vandenų laivybos sektoriuje vykdomų projektų. Bendra jo vertė siekia apie 9,6 mln. Lt, iš kurių daugiau negu 8,1 mln litų sudaro Europos regioninės plėtros fondo lėšos. ES parama suteikta pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Sąlygų regioninei laivybai gerinimas, keleivių aptarnavimo pajėgumų tobulinimas“.
384 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių žemėlapį sudaro navigaciniais ir šviečiančiais ženklais pažymėti vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių marių Kaunas–Klaipėda, Smalininkai–Klaipėda, Kauno HE–Žemaitkiemis, Druskininkai–Liškiava, Kauno HE–Rumšiškės ruožai.
Užs. Nr. 14-04-28