Kaip praneša „Euobserver“, šioje ataskaitoje pateikiamas spaudos laisvės 180 pasaulio valstybių įvertinimas, atsižvelgiant į piktnaudžiavimą, pliuralizmą, medijų nepriklausomybę, vidinę cenzūrą, įstatyminę bazę, skaidrumą bei infrastruktūrą.
Tiesa, kaimynai latviai per metus pasitempė ir iš 50 vietos šoktelėjo į 39 vietą. Estai – pirmūnai Baltijos šalyse – užima 11 vietą, tačiau spaudos laisvė šioje šalyje smuktelėjo – prieš metus estai vainikavo laisviausių šalių trejetuką.
O štai spaudos laisvės autsaiderės Europoje – Bulgarija ir Graikija, lyginant su kitomis šalimis, įvertintos prasčiausiai.
Bulgarija ir Graikija šiame sąraše užėmė 100-ąją ir 99-ąją vietas. Šių ES šalių narių rezultatai prastesni nei kai kurių Europos Sąjungai (ES) nepriklausiančių šalių, tarp jų Kirgizijos ir Liberijos, rezultatai.
Žurnalistinius tyrimus atliekantys nepriklausomi žurnalistai Bulgarijoje patiria policijos pareigūnų psichologinį ir fizinį smurtą.
Savo ruožtu, Vokietija per penkerius metus nusileido 50 vietų į sąrašo apačią.
„Tai dramatiškas seniausios pasaulio demokratinės valstybės kritimas“, - rašoma ataskaitoje.
Ilgus metus trunkantis protekcionizmas, uždaromos informacijos agentūros, neonacių organizacijos „Auksinė aušra“ išpuoliai ir policijos pareigūnų smurtavimas – tai Vokietijos rezultatų pablogėjimo priežastys.
Jauniausia ES narė Kroatija šiame sąraše užėmė 65-ąją vietą ir buvo įvardyta kaip trečioji didžiausia žiniasklaidos laisvės pažeidėja tarp ES priklausančių šalių.
Tačiau ir didžiųjų ES šalių narių, tokių kaip Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija, rezultatai šiais metais pasirodė prastesni nei anksčiau.
„Reporters Without Borders“ organizacijos mokslinės veiklos vadovės Lucie Morillon teigimu, kai kurių šalių rezultatams turėjo įtakos pernelyg plataus masto bei priekabi nacionalinio saugumo koncepcijos interpretacija.
JK nusileido 33 pozicijomis į sąrašo apačią dėl išpuolių prieš laikraštį „The Guardian“ bei buvusį šio leidinio žurnalistą Glenną Greenwaldą.
2013 m. vasarą du JK žvalgybos tarnybos GCHQ agentai privertė „The Guardian“ redaktorius sunaikinti kietuosius diskus, kuriuose buvo saugomi JAV informatoriaus Edwardo Snowdeno pateikti dokumentai.
Ataskaitoje rašoma, jog JAV ir JK valdžios atstovai, atrodo, yra apsėsti informatorių medžioklės idėja vietoje to, kad priimtų įstatymus, kurie būtų skirti sustabdyti piktnaudžiavimą sekimu, kuris pažeidžia asmens teisę į privatumą.
Prancūzija šiais metais nusileido į 39-ąją sąrašo vietą po to, kai buvo priimta teismo nutartis, nurodanti „Mediapart“ ir „Le Point“ pašalinti iš savo svetainių įrašus, susijusius su skandalu, į kurį buvo įsivėlęs buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarcozy.
Tačiau žiniasklaidos laisvės situacija kai kuriose valstybėse vis dėlto pagerėjo. Italija šiuo metu baigia ruošti naująjį įstatymą, dekriminalizuojantį šmeižtą žiniasklaidos priemonėse.
Suomija, Norvegija ir Nyderlandai ir toliau užima aukščiausias šio sąrašo vietas.
Kaip teigiama dokumente, šiose trijose valstybėse egzistuoja tikroji asmens laisvių užtikrinimo kultūra, paremta konstitucija ir įstatymais.
Paskutinėse šio sąrašo pozicijose atsidūrė Eritrėja, Šiaurės Korėja ir Turkmėnistanas.