Kaip rašo „Euractiv“, šiuo metu Danijoje, Airijoje, Kipre, Maltoje ir Jungtinėje Karalystėje (JK) galioja balsavimo tvarka, pagal kurią šių valstybių piliečiai negali dalyvauti nacionaliniuose ir regioniniuose rinkimuose, jei išvyksta gyventi į kitą ES valstybę.

EK laikosi pozicijos, kad tokia tvarka turi neigiamo poveikio teisei į laisvą judėjimą ES bei neatitinka esminės ES pilietybės prielaidos, reiškiančios, jog ES šalių narių piliečiams suteikiamos papildomos teisės, o ne jos sumažinamos.

Norėdama išspręsti šią problemą, EK ragina ES valstybes nares suteikti savo piliečiams galimybę balsuoti nacionaliniuose rinkimuose, jei šie rodo tolimesnį susidomėjimą savo šalies politiniu gyvenimu.

Tokios taisyklės galioja, pavyzdžiui, Austrijoje, kur iš piliečių, gyvenančių užsienyje, reikalaujama periodiškai atnaujinti savo informaciją rinkėjų sąrašuose. Vokietijoje iš piliečių reikalaujama domėtis nacionaline politika bei būti susipažinus su politine Vokietijos situacija.

„Tokia praktika iš esmės sukūrė antros rūšies ES piliečių kategoriją“, - sausio 29 d. vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė už teisingumą atsakinga eurokomisarė Viviane Reding
Ji taip pat pridūrė, jog šiandieną gyventojai, kurie išvyksta gyventi į kitą šalį, gali lengvai palaikyti ryšius su savo gimtąja šalimi.

„Jie seka naujienas apie savo gimtąją šalį, domisi, kas joje vyksta, žiūri televiziją, klausosi radijo bei naudojasi internetu. Jie gali laisvai keliauti, dažnai moka mokesčius bei kaupia pensiją savo gimtinėje“, - tęsė V. Reding.

V. Reding taip pat pažymėjo, jog neseniai paviešinti „Eurobarometro“ viešosios nuomonės apklausos dėl balsavimo teisių duomenys parodė, kad du trečdaliai respondentų mano, jog nėra sąžininga tai, kad jie netenka teisės balsuoti savo gimtinėje vien tik dėl to, kad persikelia gyventi į kitą ES valstybę.