Du trečdaliai visų valstybinės reikšmės Lietuvos kelių – asfaltuoti, tačiau, ypač rajonuose, žvyrkelių dar nemažai. Jiems asfaltuoti 2007–2013 metais iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų skirti 537 milijonai litų.
Problemų – ne viena
Šalia namų esantis žvyrkelis – problema, ypač vasarą. Utenos rajono gyventojai Kristina ir Tadas V. pasakoja dėl kylančių dulkių negalintys džiauti skalbinių, džiaugtis vakarais lauke ar atverti langų. „Ypatingai neramu dėl vaikų, nuolat turinčių kvėpuoti dulkėmis. O kur dar dardančių automobilių keliamas triukšmas. Žvyrkeliai kenkia ir automobiliams, ypač, jei kasdien tenka po daugiau nei kelis kilometrus važiuoti į darbą ir atgal. Be to, ne visada aišku, ar darbą pavyks pasiekti – žiemą žvyrkeliai valomi prasčiau nei asfaltuoti keliai,“ – teigia jauna šeima, gyvenanti šalia kelio Užpaliai– Svėdasai, kurio atkarpa buvo asfaltuota prieš keletą metų.
Neasfaltuoti keliai kelia grėsmę ir gamtai – jais važiuojantys automobiliai naudoja daugiau degalų, tad išmeta ir daugiau anglies dioksido, labiau teršia paviršinius vandenis. Nustatyta, jog vienas kilometras asfaltuoto žvyrkelio per 25-erius metus „sutaupo“ net 5 tonas automobilių išmetamų kietųjų dalelių.
„Dabar galime naudotis visais sodybos privalumais: vakarais sėdėti terasoje ar tiesiog leisti laiką lauke, vaikai gali čia drąsiai žaisti, neskęsdami dulkėse. Anksčiau vos pravažiavus mašinai ir esant atitinkamos krypties vėjui, lauke nebūdavo galima būti. Žinoma, išasfaltavus kelią, padidėjo automobilių srautai ir jų greičiai, nepriklausomai nuo to, ar tai žiema, ar vasara. Ir nors vaikai nebėga į kelią, tačiau tas greitis baugina,“ – teigia Kristina ir Tadas V.
Vis dėlto, anot jų, pliusų yra daugiau nei minusų. „Pavyzdžiui, juk tenka išsukti į tą kelią iš mūsų sodybos, todėl negali žinoti, ar neatlėks koks greičio mėgėjas. Tačiau, nepaisant to, žiemą galiu būti ramesnė, kad man pavyks išvažiuoti į darbą, nes kelias yra geriau valomas,“ – teigia kasdien į darbą Utenos mieste važinėjanti Kristina.
Pirmiausia asfaltuojami judriausi keliai
Turistus vaizdingu kraštovaizdžiu, ežerais bei aktyviu poilsiu viliojančio rajono vadovai tikisi, jog sutvarkyti keliai ne tik palengvins vietos žmonių gyvenimą, bet ir padės ekonomikai. Patogūs keliai čiabuviams padeda rasti darbą toliau nuo namų esančiuose miestuose ir miesteliuose, sudominti verslininkus, pritraukti poilsiautojus. Galbūt gyvenimu kaime susidomės ir didmiesčių gyventojai? Kitų šalies regionų patirtis rodo, jog geresnis susisiekimas asfaltuotais keliais skatina miestiečius įsigyti būstus kaime, padidina sodybų vertę.
Kol kas renovuota daugmaž 4 kilometrų atkarpa nuo Užpalių miestelio iki Kušlių sankryžos. Kadangi atkarpoje nuo sankryžos iki Svėdasų eismo intensyvumas itin nedidelis, jos asfaltavimo dar reikės palaukti. Tačiau – kitomis kryptimis
Sprendžiant, kuriuos kelio ruožus reikia asfaltuoti, pirmiausia, įvertinamas vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, taip pat atsižvelgiama, ar išasfaltavus tam tikrą žvyrkelį bus sutrumpintas kelionės maršrutas, analizuojama, ar ruožas kerta gyvenamąsias teritorijas, jungia gyvenvietes.
Iš ES struktūrinės paramos lėšų finansuojamos Žvyrkelių asfaltavimo programos tikslas – pagerinti šalies vidaus susisiekimą, saugumą, greta kelių įsikūrusių žmonių gyvenimo sąlygas.
Užs. Nr. 2014-SuMin-01