Šios programos metu mokinių grupės dalyvavo kino filmų peržiūrose ir diskusijose bei padedant režisieriams patys kūrė trumpametražius filmus. Mokiniams dvejus metus vykusiame projekte talkinino režisieriai Maratas Sargsyanas, Lina Lužytė, Jonas Tertelis, Kristina Buožytė ir kiti jauni, bet jau pripažinimą užsitarnavę kino kūrėjai.
Išmokė kantrybės
„Dirbti su vaikais buvo be galo įdomu, nes jie visi skirtingi ir skirtingai suvokia kiną. Pastebėjau, kad vaikų pasaulėžiūra labai skyrėsi. Pavyzdžiui, kino kūrybinėse dirbtuvėse Kaune sutikau labai organizuotus, konkretumo siekiančius mokinius, o Žemaitijoje vaikai buvo labai šilti, draugiški“, – kino dirbtuves prisimena kino režisierius M. Sargsyanas.
Pasak kino kūrėjo, tiek jo paties, tiek ir jo kolegų tikslas dirbant su mokiniais susidėjo iš kelių dalių: pamokyti vaikus kurti kino filmus bei per kiną praplėsti jų pasaulėžiūrą, skonį ir pasaulio suvokimą. M. Sargsyano manymu, šis projektas mokiniams gali tapti akstinu ateityje renkantis specialybę.
„Mokymuose dalyvavo daug jautrių, kūrybingų vaikų, kurie sakė, kad ateityje norėtų kurti filmus. Žinoma, nebūtinai taip įvyks, tačiau net ir pabandymai artimuosius užfiksuoti dokumentiniame filme yra labai puikus užsiėmimas. Galbūt šis bandymas jos paskatins pasirinkti menišką specialybę“, – mano kino kūrėjas.
Kūrybinių dirbtuvių naudą įžvelgia ir režisierė Lina Lužytė. Jos manymu, šiuolaikiniai vaikai ir paaugliai yra per daug panirę į paviršutinišką popkultūrą, o tokie projektai jiems padeda stabtelėti, įsiklausyti ir į supantį gyvenimą pažvelgti kitomis akimis. 20 trumpametražių moksleivių filmukų sukurti padėjusi režisierė teigė iš vaikų sulaukdavusi padėkų el. laiškais.
L. Lužytė sakė ne tik mokiusi vaikus kūrybiškumo, bet ir pati išmokusi kantrybės. „Vaikai kartais nebūdavo dėmesingi, išdykaudavo, todėl darbas su jais išmokė kantrybės ir sustiprino supratimą, kokie visi žmonės yra skirtingi ir kad su visais jais reikia stengtis sutarti gražiai“, – sako kino kūrėja.
Filmus projekto metu žiūrėjo ir analizavo 18 tūkst. Lietuvos moksleivių. Apie 3,5 tūkstančio moksleivių patys kūrė trumpametražius filmus, kurie vėliau buvo viešai demonstruoti kino teatruose. Per 2 tūkstančius jų apsilankė ekskursijoje kino teatre „Pasaka“. Čia jie susipažino su kino teatro aparatinės veikla, stebėjo, kaip paleidžiama kino juosta.
Projekte dalyvavo ir specializuotos mokyklos, kurioms buvo itin aktualu, kad šie užsiėmimai mokiniams – nemokami. Viena jų – Vilniaus vaikų socializacijos centras, kuriame mokosi bendravimo problemų turintys vaikai.
„Tokie nemokami projektai suteikia galimybę mūsų centro vaikams išbandyti save, lavintis. Programa „Mokausi iš kino“ padėjo pažadinti jų kūrybiškumą, suteikė atradimo džiaugsmą, Kaip ugdymo įstaiga mes išnaudojame visas galimybes, nes mokymas ir mokymasis vyksta ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų“, – pasakojo centro ugdymo skyriaus vedėja Gitana Rupšlaukienė.
Pasak vedėjos, kino filmų peržiūrose, diskusijose ir kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo 20 centro auklėtinių. Į 3 grupes išskirstytos 13–17 m. merginos kūrė scenarijus, filmavo, vaidino, o grįžusios iš užsiėmimų ne ilsėdavosi, o ruošdavosi kitos dienos filmavimams. Visos trys mergaičių grupės filmukuose turėjo išvystyti tą pačią temą „Kėdė“.
„Merginos pamatė, kad filmo kūrimas yra sudėtingas procesas. Anksčiau jos galvojo, kad užtenka pasidažyti ir būti gražiai, o kino dirbtuvėse kai kurias scenas teko perfilmuoti net po 20 kartų. Labai džiugu, kad mūsų mergaičių sukurti filmai, palyginti su kitų mokyklų mokinių kurtais filmais, buvo patys šviesiausi, šilti“, – pastebi G. Rupšlaukienė.
Vilniaus vaikų socializacijos centras taip pat dalyvavo projekte „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms (AKIM)“. Šio projekto metu centro auklėtinius aplankė 12 garsių šalies menininkų. „Norime, kad vaikai kuo daugiau pamatytų ir suprastų, kad save galima realizuoti ne tik negatyvioje aplinkoje, iš kurios jis atėjo pas mus. Tai alternatyva tam, kas buvo iki tol“, – sako skyriaus vedėja.
Praplėtė akiratį
„Šis projektas skatino vaikų kūrybiškumą ir mokė bendrųjų dalykų – pažinti save, suprasti pasaulį. Moksleiviai mokėsi būti grupėje, dirbti su savo bendraamžiais, susipažino su naujomis kultūrinėmis erdvėmis, praplėtė bendrą akiratį“, – projekto pliusus vardijo G. Sosnovskienė.
Nors projektas suderintas su Švietimo ir mokslo ministerija ir buvo vykdomas pamokų metu, tačiau G. Sasnauskienė pastebėjo, kad kai kuriems mokytojams buvo vis dar nedrąsu vaikus išleisti į trijų dienų trukmės kūrybines dirbtuves, nes tuomet neva nutrūktų mokymasis.
„Tačiau tai taip pat pamokos, tik kitoje vietoje ir įdomesniu formatu, nei sėdėjimas mokyklos suole. Vaikai įgijo daug žinių, pagerino socialinius įgūdžius“, – tvirtina projekto koordinatorė. G. Sosnovskienė teigė iš dalyvavusių mokyklų pasibaigus projektui sulaukusi padėkų ir prašymų užsiėmimus pratęsti.
Projektai „Mokausi iš kino“ ir AKIM finansuojami Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. „Mokausi iš kino“ diskusijas, ekskursijas kino teatre bei kūrybines kino dirbtuves moksleiviams vedė apie 30 kino režisierių, operatorių, kritikų ir kitų kino srities profesionalų.
2011-2014 m. įgyvendinamame projekte AKIM dalyvauja ir nemokamai kultūros leidinius gauna 600 šalies mokyklų. 233 mokyklos džiaugiasi įvykusiais kultūros atstovų, iš kurių 17 yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai, vizitais.
Moksleivių sukurtų filmų pavyzdžių galima rasti čia.