Ar per pastaruosius metus pastebėjai pokyčių keliuose, kurie didintų eismo dalyvių saugumą?
Taip, pastebėjau. Manau, daug prie to prisideda pėsčiųjų tiltai ir požeminės perėjos - nemenkas vaistas transporto spūstims mažinti. Pėstieji ir automobiliai turėtų būti atskiriami maksimaliai, kad vieni kitiems netrukdytų. O be to, žmogui kirsti keturių ar penkių juostų kelią kartais yra nemažas iššūkis. Taip pat atkreipčiau dėmesį į dviračių takų trūkumą, kuris yra išties didelis. Kol nebus pakankamai takų - negalima pykti, jog dviratininkai dalyvauja eisme, nors mano manymu, tai yra labai nesaugu. Jiems patiems. Todėl džiaugiuosi, kad atsiranda vis daugiau pėstiesiems ir dviratininkams skirtų takų šalia didelio intensyvumo kelių. Taip jie tiesiog yra atskiriami nuo automobilių eismo.
Ar tavo, kaip vairuotojo, nuomone, tokios priemonės yra efektyvios?
Taip, vienos yra efektyvesnes, kitos mažiau padeda, bet aplamai judame saugesnio eismo kryptimi, ir tai yra džiugu. Nepritariu vien tik greičio mažinimo politikai. Norite mažiau avarijų - įrenkite saugesnius kelius, apšvieskite sankryžas, o ne liepkite visiems vilkis, didinant spūstis. Todėl išties palaikau sankryžų rekonstravimą ir pavojingų faktorių nelaimingiems atsitikimams įvykti mažinimą.
Yra besiskundžiančių įrengiamomis žiedinėmis sankryžomis. Kokia tavo nuomonė apie jas?
Aš labai palaikau žiedinių sankryžų idėją. Mano manymu, jos yra labai saugios, nes incidentai jose, jeigu ir įvyksta, yra menki, ir žmonių gyvybei pavojaus nekelia. Čia nesusidursi kaktomuša, ir į šoną neįsirėš nevaldomai skriejantis automobilis, nepastebėjęs raudono šviesoforo signalo. Avaringos situacijos susidaro, kai nėra sekcijos į kairę pusę ir reikia kirsti net kelias judrias eismo juostas.
Kaip vertini, kad investuojama į atskirų takų pėstiesiems ir dviratininkams tiesimą?
Gaila, bet atšvaitai vis dar „nelabai madingi". Šiuo metų laiku pėsčiųjų išvis nesimato, pats stengiuosi važiuoti atsargiau, ypač mieste. Ir žmonės dažnai bando sutrumpinus kelią, jį kirsti ne per perėją.
Todėl labai teigiamai vertinu tokių takų tiesimą. Dviračių takas skatina žmonių sveiką gyvenseną ir, pavyzdžiui, Vilniuje takai pilni dviratininkų. Takai yra saugūs ir suteikia galimybę sportuoti bei naudoti dviratį kaip susisiekimo priemonę. Pėsčiųjų takus vertinu taip pat labai gerai, nes jie ir automobiliai gatvėse turėtų išvis nesusitikti, nes tada įvyksta skaudžios nelaimės.
Ar, tavo nuomone, eismas tampa saugesnis? Ar žmogus gali jaustis ramiau?
Šiek tiek. Eismas vis intensyvėja, daugėja mašinų, visi skuba, lekia, žmonėms vis dar nėra saugu. Tačiau, manau, kad tai normalus reiškinys. Reikia ir toliau dirbti šia kryptimi, ir po kelerių metų matysime dar geresnius rezultatus. Kelyje kiekvienas atsakome pats už save ir savo saugumu pirmiausia turime pasirūpinti patys. Žinoma, reikia visada būti budriam, pasirinkti saugų greitį ir tinkamai įvertinti eismo sąlygas, kad netikėtoje ir nelauktoje situacijoje būtų galima greitai ir tinkamai reaguoti, kad išvengtum avarijos ar susidūrimo su kitu eismo dalyviu.
Kiek tavo nuomone, saugumą lemia vairuotojų ir kitų eismo dalyvių kultūra?
Manau, kad labai daug. Pavyzdžiui, jei vairuotojas pagarbiai žiūrės į pėsčiųjų perėją, jam niekada nekils mintis pro tą vietą pralėkti greičiau. Jis skirs didesnį dėmesį pėsčiųjų saugumui. O jei gatvėje elgsis mandagiai - daug rečiau sukels avarinių situacijų. Tolerancija kelyje kitiems eismo dalyviams yra būtina sąlyga eismo saugai.
Ko palinkėtum artėjančios žiemos proga visiems vairuotojams?
Linkiu kantrybės ir supratingumo kelyje. Nepaslyskit, kur nereikia, neskubėkit, o jei norite nevėluoti, pasistenkite startuoti kuo anksčiau.
Lietuvos keliuose per penkerius metus daugiau nei 5 kartus sumažėjo „juodųjų dėmių", o per 10 pirmųjų šių metų mėnesių žuvo beveik 14 proc. mažiau žmonių nei atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Vairuotojai tampa atsakingesni, o saugesnį elgesį keliuose diktuoja ir įrengiamos inžinerinės eismo saugos priemonės. Eismo saugai gerinti rekonstruojamos pavojingos sankryžos, įrengiamos 4 kartus saugesnės žiedinės sankryžos, įrengiami greičio mažinimo kalneliai, viadukai, iškilios pėsčiųjų perėjos, saugumo salelės, apsauginiai atitvarai, apšviečiami pavojingi kelio ruožai, prie intensyvaus eismo kelių gyvenvietėse tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai. Didelę dalį šių darbų padeda atlikti transporto infrastruktūrai gerinti skiriama Europos Sąjungos parama.
2007-2013 m. laikotarpiu Lietuvoje įgyvendinami eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimo projektai, kurių tikslas - žmonių saugumas keliuose. Šiuo laikotarpiu bus rekonstruotos 47 pavojingos sankryžos, nutiesta apie 50 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Šiems projektams numatoma panaudoti daugiau kaip 85 mln. litų Europos regioninės plėtros fondo paramos, jie įgyvendinami pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Kelių ir geležinkelių tinklo tobulinimas gerinant saugų eismą ir mažinant neigiamą poveikį aplinkai".