Žemdirbiams paskutiniai derliaus nuėmimo darbai, tuo metu ES politikai tariasi, kaip ūkininkai gyvens ateityje. Nors dar birželį buvo sutarta dėl pačios žemės ūkio reformos principų, tačiau dabar įstrigo derybos su Europos Parlamentu dėl lėšų perskirstymo.

„Svarbu pasiekti sutarimą dėl pasiūlymo, kuriuo nustatomos pereinamosios nuostatos 2014 m. dėl tam tikrų bendrosios žemės ūkio politikos reformos aspektų, susijusių su tiesioginių išmokų sistema ir kaimo plėtra“, – sako žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.

Žemės ūkio ministrai buvo sutarę, kad šalys, gaunančios mažiau išmokų nei Bendrijos vidurkis, galėtų joms skirti iki ketvirtadalio kaimo plėtros lėšų. Tačiau Europos Parlamento derybininkai nori šį skaičių mažinti iki 15 proc. ir tik mažiausias išmokas gaunančioms šalims. Tai aktualu ir Lietuvai, kur tiesioginės išmokos – mažiausios Europoje, tad joms papildomai Lietuva galėtų skirti iš kaimo plėtros programos ir taip tiesiogiai paremti ūkininkus.

Taip pat Taryba su Parlamentu nesutaria dėl tiesioginių išmokų laipsniško mažinimo ir ribojimo. Europarlamentarai nori jas stambiems ūkiams mažinti labiau, tuo metu kai kurios Europos šalysVokietija, Prancūzija – tam nepritaria. Europos Komisija sako, kad sutarti reikia kuo greičiau, nes kitaip reforma gali ir neprasidėti.

„Mes turime sutarti šią savaitę, jei visą teisinį paketą norime parengti dar šiais metais. Tai yra svarbu. Jei mes nerasime politinio sutarimo, ūkininkai gali patirti didelių nuostolių“, – teigia už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos narys Dacianas Ciolosas.

Žemės ūkio reforma turėtų įsigalioti po pusantrų metų, o kitąmet būtų taikomas pereinamasis laikotarpis. Žemės ūkio ministras pirmadienio vakarą dar bando švelninti pačios Tarybos pozicijas. Antradienį Lietuvos, kaip pirmininkaujančios Tarybai šalies, atstovai kartu su Europos Parlamento ir Komisijos derybininkais bandys rasti kompromisą. Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo reikalų komitetas dėl reformos turėtų balsuoti kitą savaitę.