Naują teisiškai įpareigojantį dokumentą, Branduolinės saugos direktyvos projektą, Europos Komisija pristatė ketvirtadienį.
Pakeitimų tikslas yra užtikrinti didesnį branduolinės saugos skaidrumą ir suteikti daugiau galių nacionaliniams reguliatoriams.
Testai - kas šešerius metus
Pateiktame teisės akto projekte yra numatomas reguliarus ES branduolinės saugos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Testai, panašūs į tuos, kurie buvo atlikti po avarijos Fukušimos AE, Europos branduoliniams objektams būtų daromi kas šešerius metus.
Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) viršnininko Michailo Demčenko teigimu, direktyvos reikalavimai būtų taikomi tiek galimai naujai atominei elektrinei, tiek Ignalinos AE „iki jos eksplotavimo nutraukimo pabaigos bei viso panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų galutinio sutvarkymo“.
„Streso testų“ specifikacijoje buvo parašyta, kad jie turi būti atlikti visoms aikštelėms, kuriose dar yra kuro. Kuro vis dar yra ir antrajame (Ignalinos AE) reaktoriuje, ir abiejų blokų baseinuose, vadinamojoje senojoje laikinojoje saugykloje, ir bus statomoje saugykloje“, - paaiškino M. Demčenko.
VATESI vadovas pažymėjo, kad siūlomas dokumentas nėra visiškai naujas, tai yra veikiau 2009-aisiais metais priimtos direktyvos nauja redakcija, kuria siekiama užkirsti kelią radioaktyvių medžiagų išmetimui į aplinką, stiprinant nacionalinį reguliavimą ir taikant reguliarių Europos lygmens tarpusavio vertinimų sistemą.
Branduolinė energetika ir nacionalinė politika
Siūloma parengti saugos rekomendacijas, bendruosius saugos vadovus, stiprinti skaidrumą, užtikrinti nacionalinio reguliuotojo apsaugą nuo bet kokios politinės, ekonominės, socialinės įtakos.
Pasak M. Demčenko, siūlymai keisti buvusį, neseniai priimtą dokumentą sulaukė daug pastabų: šalys narės suabejojo dėl saugos vadovų rengimo, buvo nuogąstavimų, kad brandos saugos reguliavimas netaptų politinių diskusijų arena.
„Tuo pačiu dauguma šalių sutinka su nacionalinio reguliuotojo stiprinimo būtinybe, periodiniu tarpusavio peržiūrų organizavimu“, - paminėjo M. Demčenko, kuris šią savaitę dalyvavo Briuselyje vykusioje Antrojoje Europos branduolinės saugos konferencijoje.
VATESI vadovas atkreipė dėmesį, kad naujos direktyvos svarstymas sutampa su Lietuvos pirmininkavimu Europos Tarybai.
„Todėl mūsų atstovai turės siekti ne tik Lietuvos interesų užtikrinimo, bet ir bendro visų šalių konsensuso“, - sakė M. Demčenko.
Šiuo metu 14 iš 27 ES šalių narių veikia 132 branduoliniai reaktoriai, keturi nauji reaktoriai yra statomi: po vieną - Prancūzijoje, Suomijoje ir du – Slovakijoje. Devynios šalys, tarp kurių yra ir Lietuva, Bulgarija, Čekija, planuoja statyti naujus reaktorius.
„Valstybės narės pačios sprendžia, ar gaminti branduolinę energiją. (…) Komisijos užduotis yra užtikrinti, kad kiekvieno reaktorių sauga būtų svarbiausias prioritetas“, - sakė už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Guentheris Oettingeris.