Didžioji paviešintos kolekcijos dalis – laidos ir radijo drama

„Tai unikalus archyvas, kuris įdomus ne tik nuolatiniams mūsų radijo klausytojams, bet ir mokslininkams, tyrinėsiantiems konkretų laikmetį ir gyvenimo sritį. Juk mūsų eteryje aptariami praktiškai visi aktualiausi ir svarbiausi valstybės reikalai, su įvairių sričių ir profesijų atstovais diskutuojama įvairiausiomis temomis: – kultūros, politikos, ekonomikos, mokslo, švietimo, sveikatos ir kt.“, - sako LRT Archyvų skyriaus Radijo vyriausiasis archyvaras Jonas Korys.

Iš senosios kolekcijos šiuo metu paviešinta daugiausiai radijo dramos įrašų arba radijo spektaklių. Juos įgarsino Jaunimo, Nacionalinio dramos teatro aktoriai. Dalies jų jau nebėra tarp mūsų, tačiau įrašuose jie gyvena toliau, – pasakoja J. Korys.

Saugo autorinės ir gretutinės teisės

Net 95 procentai senosios kolekcijos sudaro Lietuvos radijo studijoje daryti muzikos įrašai, likę – radijo teatro spektakliai.

Visko pateikti viešai prieigai nėra galimybių, mat jei LR kuriamų laidų autorinės teisės 100 procentų priklauso LRT, tai daugelio muzikos kūrinių įrašų teisės bendrai priklauso ir LRT, ir autoriams bei atlikėjams. Tokių įrašų viešinimą sąlygoja Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, pagal kurį, pakeitus ES direktyvą, atlikėjų bei fonogramų gamintojų teisių apsaugos terminas pratęstas nuo 50 iki 70 metų, autorių teisės saugomos 70 metų po mirties. Viešas tokių įrašų skelbimas dalinai priklausys ir nuo pačių autorių bei atlikėjų valios ir iniciatyvos.

Popierinė kartoteka IVPK nuotr.
„Šie įrašai – nepakartojamas mūsų kultūros paveldas, kuris užfiksuotas magnetinėse ketvirčio colio juostose. Kai kurios iš jų jau ima byrėti, todėl labai svarbu, kad pradėtas sisteminis jų skaitmeniniams, kuris užtikrins šių įrašų išsaugojimą.

Ras čia ką pasiklausyti ir vaikai. Pavyzdžiui, šiuo metu populiariausias LR „Fonotekos“ įrašas, perklausytas daugiau kaip 5 tūkst. kartų – „Vakaro pasaka“, kurioje skaityta Jono Mackevičiaus-Nord knygos „Pabėgėliai iš zoologijos sodo” ištrauka.

LR „Fonoteka“ taip pat labai paranki užsienyje gyvenantiems piliečiams, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių, pavyzdžiui laiko skirtumo, negali pasiklausyti radijo laidų tiesiogiai. Prenumeratos paslauga praneš apie paviešintą naują dominančią laidą.

Kaip pasakojo LRT Radijo vyriausiasis archyvaras J. Korys, archyvuoti laidas skaitmeniniu formatu pradėta nuo 2005-ųjų, tad su laiku jos visos bus prieinamos. Taip pat bus suskaitmenintas ir garso kasetėse užfiksuotų tiesioginių laidų archyvas, apimantis 1994–2004 laikotarpį.

Iš viso radijo archyve sukaupta apie 40 tūkstančių valandų įrašų, vien juostelių yra apie 150 tūkst. vienetų.

Šiuo metu viešinamos praktiškai visos naujai sukuriamos radijo laidos, taip pat ir tiesioginės.

Kada „Fonotekoje“ bus galima rasti visą radijo archyvą LRT Radijo vyriausiasis archyvaras nedrįso prognozuoti. Tai didelis daug žmogiškųjų resursų reikalaujantis darbas.

Svarbiausia – sukurta infrastruktūra ir paveldo išsaugojimas

Juostinis magnetofonas IVPK nuotr.
Projekto „Lietuvos radijo virtualios audiobibliotekos sukūrimas“ pagrindinis tikslas ir nebuvo viso turimo archyvo paviešinimas. Svarbiausia buvo ir yra išsaugoti sukauptą unikalų kultūros paveldą ateities kartoms. Be to, sukurta infrastruktūra ne tik ženkliai palengvino ir pagreitino naujų laidų kūrimą ir viešinimą, – archyvo medžiagos panaudojimas jose tapo taip pat kur kas patogesnis ir greitesnis.

Projektas atitinka Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir prieigos strategijos tikslą "Skatinti Lietuvos kultūros paveldo objektų skaitmeninimą ir užtikrinti jų prieigą visuomenei" bei uždavinį "Vykdyti Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninio turinio kūrimo ir sklaidos darbus".

Projektą „Lietuvos radijo virtualios audiobibliotekos sukūrimas“ įgyvendino VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“. Projektas finansuojamas Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ lėšomis, kurias administruoja Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos.

Užs. Nr. 13-02-01