- Kokios pagrindinės kryptys, į kurias nukreiptos Europos Sąjungos fondų investicijos?
- Vidaus reikalų ministerija (VRM) administruoja 20 2007–2013 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos veiksmų programų priemonių. Visoms šioms priemonėms septyneriems metams numatytas finansavimas – 1,77 mlrd. Lt, iš jų ES lėšos – 1,63 mlrd. Lt.
Ministerijos administruojamas priemones galima suskirstyti į dvi stambias grupes:
Pirmoji grupė tai vadinamosios „minkštosios“ priemonės, remiamos Europos socialinio fondo. Jos skirtos tobulinti valstybės ir savivaldybių institucijų veiklai, strateginio planavimo sistemai, viešųjų politikų reformų įgyvendinimui, pažangių paslaugų gyventojams ir verslui diegimui ir kt. Tokių priemonių yra 15. Trims iš jų taikomas regionų projektų planavimo mechanizmas, kuomet konkrečius projektus atrenka iš savivaldybių atstovų sudarytos Regionų plėtros tarybos. Visoms minėtoms priemonėms Žmogiškųjų išteklių veiksmų programos priede numatyta 619 mln. Lt. (iš jų ES parama – beveik 560 mln. Lt).
Antroji grupė – investicinės priemonės, kurias remia Europos regioninės plėtros fondas. Šių priemonių, finansuojamų pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, lėšos skiriamos miestų, miestelių ir kaimų atgaivinimui – viešosios infrastruktūros plėtrai, investicinių ir gyvenimo sąlygų gerinimui. Tokių priemonių iš viso 5, joms tenka didžiausia dalis VRM administruojamos paramos – 1,15 mlrd. Lt (ES dalis – 1,07 mlrd. Lt).
Šiomis 5 investicinėmis priemonėmis pirmiausiai siekiama sumažinti susiformavusius regionų išsivystymo netolygumus. Didžiausias dėmesys skiriamas:
14 išskirtų probleminių teritorijų (Akmenės rajono savivaldybė, Druskininkų savivaldybė, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kelmės, Lazdijų, Mažeikių, Pasvalio, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų savivaldybės), tai vietovės, kuriose paramos laikotarpio pradžioje aštriausiai pasireiškė socialinės problemos. Skiriamos trys priemonės: „Probleminių teritorijų plėtra“, skirta kompleksiškam miestų infrastruktūros tvarkymui (119,7 mln. Lt); „Daugiabučių namų atnaujinimas didinant energijos vartojimo efektyvumą“ (169,9 mln. Lt); „Socialinio būsto plėtra, kokybės gerinimas“ (31,1 mln. Lt).
Regioniniams centrams (Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Mažeikiai, Utena ir Visaginas), tai yra silpniau išvystytų regionų ekonominiams centrams, kurių potencialas leidžia sumažinti šių regionų atsilikimą. Skiriama priemonė „Regioninių ekonomikos augimo centrų plėtra“ (452 mln. Lt), vykdant kompleksinius projektus, investuojama į miestų viešųjų erdvių, gyvenamosios, investicinės aplinkos gerinimą.
Tiksliniu sektoriumi, sprendžiant netolygaus regionų vystymosi problemas, pripažįstama kaimo plėtra – kaimo vietovėse, kaimiškosiose savivaldybėse yra bene daugiausiai spręstinų socialinių, ekonominių problemų. Pagal priemonę „Prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas“ (377,4 mln. Lt) numatoma atnaujinti 200 kaimo vietovių viešąją ir bendruomeninę infrastruktūrą.
Šios priemonės taip pat ir vienas svarbiausių nacionalinės regioninės politikos instrumentų.
- 2007–2013 m. laikotarpiu ES remia nemažai įvairių investicijų į infrastruktūrą, ekonomiką, viešąsias paslaugas. Kokia VRM administruojamų priemonių vieta šiame kontekste, kuo jos ypatingos?
Iš tiesų, bendrame ES paramos sraute VRM administruojamos investicinės priemonės sudaro tik labai nedidelę dalį. Investicijoms į tikslines teritorijas tenka apie 5 procentus nuo visos Lietuvai skiriamos struktūrinių fondų paramos. Jei dar pridėsime privataus sektoriaus investicijas, kurios paprastai tenka didiesiems miestams, pamatysime, kad keliamų regioninei politikai tikslų tenka siekti labai ribotais resursais. Bendrame visų viešųjų ir privačių investicijų sraute regioninei politikai įgyvendinti skiriamos lėšos sudaro vos apie 1 procentą.
Tokia situacija verčia (o gal – skatina) ieškoti nestandartinių sprendimų, siekiant didžiausios pridėtinės vertės. Todėl, kuriant tikslinėms teritorijoms taikomas priemones, buvo atsižvelgta į europinės URBAN iniciatyvos, kitų šalių vykdomų miestų atgaivinimo priemonių, programų principus ir patirtį. Siekiant didžiausio efekto taikomas koncentravimo principas – investicijos sutelkiamos tikslinėse teritorijose (7 regioniniai centrai, 14 probleminių teritorijų, atskira priemonė skirta kaimo vietovėms (apie 200 vietovių).
Viena vertus, tai taškinės investicijos, koncentruojamos į konkrečias, griežtai apibrėžtas teritorijas. Tačiau leidžiama itin didelė veiklų įvairovė – apimanti tiek transporto ir kitos esminės infrastruktūros, aplinkosaugos, viešųjų paslaugų, laisvalaikio, sporto, amatų sritis, o taip pat ir apleistų teritorijų regeneravimą pritaikant jas visuomenei ir verslui. Tai reiškia, kad projekto vykdytojas, gerai išanalizavęs konkrečios vietovės problematiką, gali jai pritaikyti individualius sprendimus, kurių neriboja atskirų sektorinių politikų rėmai.
Kitas svarbus tikslas, kurio siekiame – integralumas. Vaizdžiai tariant, sėkmingi kompleksiniai projektai veikia kaip cementas – jie leidžia apjungti kitas viešąsias ir privačias investicijas (plytas) į bendrą visumą, taip išsprendžiant sudėtingus urbanistinio vystymo uždavinius.
- Kokius galėtumėte išskirti svarbiausius, sėkmingiausius projektus, koks vykdomų investicijų poveikis, nauda žmonėms ?
- Šiuo paramos laikotarpiu per VRM administruojamas priemones jau finansuota beveik 1200 projektų, iš jų 464 pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemones skirti „kietosioms“ investicijoms. Taigi, išskirti vieną ar du geriausius yra sudėtinga. Juolab, kad skiriasi ir vietovių dydis – nuo mažų kaimų iki šešto pagal dydį Lietuvos miesto – Alytaus, ir sprendžiamų problemų pobūdis. Tačiau keletą pavyzdžių (žinoma nenuvertinant nepaminėtųjų) galima paminėti.
Norintiems gyvai pamatyti, kaip atrodo kvartalinė daugiabučių renovacija, siūlyčiau aplankyti Jonavos rajono savivaldybę – vieną iš 14 Lietuvos probleminių teritorijų. Šioje savivaldybėje jau renovuota 13, renovuojami 24 daugiabučiai namai. ES lėšomis remiama iki 85 proc. šių projektų vertės, o gyventojų indėlis – tik 15 procentų. Ir renovacija šioje savivaldybėje neapsiriboja vien energijos taupymo priemonėmis – atnaujinamiems daugiabučiams taikomi vieningi architektūriniai sprendimai, lygiagrečiai tvarkomi šių daugiabučių kiemai, aplinka, o tose pačiose teritorijose užbaigti urbanistinės infrastruktūros projektai – atnaujinta reprezentacinių aikščių, Neries upės pakrančių viešoji infrastruktūra iš esmės pakeitė Jonavos veidą – šis pramoninis miestas tapo daug patrauklesnis, jaukesnis ir „draugiškesnis“ savo gyventojams.
Įspūdingi pokyčiai tebevyksta Telšiuose – buvusi apleista, užteršta Masčio ežero pakrantė tapo turbūt patraukliausia miestiečių poilsio, laisvalaikio vieta. Atsinaujinęs Marijampolės Poezijos parkas – taip pat viena mėgstamiausių miestiečių ir miesto svečių apsilankymo vietų. Buvusių Alytaus stambių gamyklų teritorijoje įrengta ir sėkmingai veikianti pramoninė zona – tai dar vienas, tačiau jau kitoks apleistų teritorijų konversijos pavyzdys. Ir tai tik nedidelė dalis iš visų įgyvendintų ar dar įgyvendinamų projektų. Kalbant apie tokių investicijų poveikį, galima drąsiai teigti, kad jie ne tik pagerina gyvenimo kokybę, bet ir sukurią nemažą ekonominę grąžą. Ekspertų 2012 m. atlikusių tokių investicijų efektyvumo vertinimą skaičiavimu – vienas įdėtas litas ilguoju laikotarpiu generuoja apie du litus socialinės-ekonominės naudos, tad investuoti į regionų plėtrą išties apsimoka.
Apskritai, kalbant apie tokių projektų poveikį, jis skirstomas į trumpalaikį (kuris stebimas ir dabar) ir ilgalaikį, kurį įvertinti bus galima praėjus po projektų užbaigimo keletui metų. Trumpalaikis poveikis itin aktualus šiuo laikotarpiu, kai tebėra jaučiamos skaudžios ekonominės krizės pasekmės. Pirmiausiai jis pasireiškia, kuomet vykdomiems projektams (rangos darbams ir paslaugoms) samdomos vietinės įmonės, palaikomas užimtumas, išsilygina materialinių investicijų srautai. Todėl projektų išlaidos turėjo ekonomistams gerai žinomą multiplikatoriaus efektą, pasireiškusį per padidėjusį vartojimą projektų įgyvendinimo savivaldybėse ir šio vartojimo prieaugio atneštas papildomas grynąsias pajamas vietos verslams. Tai lėmė ir pastaraisiais metais sumažėjusius regioninius nedarbo, pajamų skirtumus.
Ilgesniu laikotarpiu poveikis sudėtingesnis ir sietinas su konkrečių programų, projektų tikslų įgyvendinimu. Paprastai jis susijęs su padidėjusiu gyvenamosios aplinkos patrauklumu – tai būtina sąlyga, siekiant pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotą darbo jėgą, jaunimą – kaip rodo patirtis, vien darbo užmokesčio tam dažnai nepakanka. Taip pat išsklaidomi teritoriniai skurdo židiniai, sprendžiamos investicinio patrauklumo problemos. Sukūrus papildomus traukos centrus, „skruzdėlių takus“ padidėja viešųjų erdvių patrauklumas privačiam investuotojui, taip pat investicijoms pritaikomos iki tol nenaudotos ar nepakankamai išnaudotos, apleistos teritorijos.
- Vertinant Vidaus reikalų ministerijos administruojamos ES paramos panaudojimo tempus, ar galėtume pastarųjų metų laikotarpį išskirti kaip sėkmingiausią?
- Vidaus reikalų ministerija ES struktūrinių fondų administravimo sistemoje dalyvauja tik nuo 2007 metų, taip pat anksčiau nebuvo ir tokio pobūdžio priemonių (ypač finansuojamų pagal Sanglaudos skatinimo programą). Tiek mums, tiek mūsų partneriams – savivaldybėms, regionų plėtros taryboms daug pamokų teko išmokti jau dirbant. Iš tiesų ES paramos panaudojimo kreivė pagal VRM administruojamas priemones nuolat auga, beveik visa suplanuota parama jau virto realiais, įgyvendinamais projektais, apie pusę suplanuotos paramos – 821 milijonas litų jau išmokėta projektų vykdytojams. Sėkmingiausiai paramą naudoja regioniniai centrai (52,2 procento numatytos paramos išmokėta), tarp lyderių panaudojant paramą yra Elektrėnų savivaldybė, Prienų, Alytaus rajonų savivaldybės, kuriose panaudotos paramos dalis jau per 80 proc. ir visi suplanuoti projektai baigiami įgyvendinti. Taigi didesnės grėsmės, kad ši parama laiku nebus panaudota – nėra.
Verta paminėti ir tai, kad plikoje išmokėtų lėšų statistikoje nesimato didelės dalies juodo, parengiamojo darbo, kuris buvo atliktas programuojant konkrečių investicijų, paramos turinį, derantis su institucijomis, Europos Komisija, parengiant, suderinat investicines programas, planus, kuriant administravimo, stebėsenos sistemą. Vėliau sekė konkrečių projektų planavimas, projektavimo darbai ir tik tuomet, kai visa tai buvo padaryta, gyventojai pamatė statybininkus, o vėliau ir džiaugėsi atsinaujinančiais, gražėjančiais miestais ir kaimais.
- Koks regioninės politikos požiūriu numatomas 2014–2020 m. ES fondų finansavimo laikotarpis?
- Regioninė politika savo turiniu ganėtinai panaši daugelyje išsivysčiusių šalių. Paprastai yra siekiama regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažėjimo ir darnios, subalansuotos plėtros. Panašius tikslus kelia ir Europos Sąjunga, įgyvendindama europinę – sanglaudos politiką. Tai ilgalaikės, strateginės kryptys, kurios žymiau nesikeičia jau nemažai metų. Tobulinami tik konkretūs įgyvendinimo būdai, mechanizmai. Natūralu, kad tam tikrų trūkumų, problemų, kaip ir privalumų, pastebėjome ir mes šiuo 2007–2013 m. laikotarpiu. Jau dabar galime gana užtikrintai teigti, kad revoliucinių pasikeitimų neprireiks, o pats paramos teikimo modelis – pasiteisino. Tobulindami esamą sistemą siekiame sustiprinti horizontalųjį koordinavimą – kad visos suinteresuotos institucijos ir regioniniai bei vietos ir regioniniai partneriai geriau suvoktų savo indėlį siekiant bendrų tikslų. Taikant paramos tikslinėms teritorijoms mechanizmą, sieksime didesnio lankstumo. Numatomas tikslinių teritorijų išskyrimo pagrindas – tam tikro dydžio teritorijų grupėje egzistuojančios problemos. Šios teritorijų grupės (lygiai) – tai kaimai (iki 1 tūkst. gyv.), mažieji miestai ir miesteliai (nuo 1 tūkst. iki 6 tūkst. gyv.), savivaldybių centrai ir kiti vidutiniai miestai (nuo 6 tūkst. – 100 tūkst. gyv.) bei tam tikros 5 didžiųjų miestų dalys (apleistos, susiduriančios su socialinėmis, aplinkosauginėmis ir kt. problemomis).
-
Užs. Nr. 2012/10-01