Pakeitimai susitarime smarkiai palengvins visuomenės dalyvavimą ES politikos formavimo procese, nustatydami žemesnius reikalavimus peticijoms dėl teisės aktų, nei buvo reikalaujama iki šiol. Naujuoju susitarimu buvo nustatytos naujos iniciatyvų priimtinumo tikrinimo taisyklės, palengvinta parašų rinkimo tvarka bei sumažinta dalyvaujančių šalių skaičiaus riba. Be to, buvo atsisakyta Tarybos siūlymų tikrinti peticijose pasirašiusiųjų asmenų tapatybę paprašant nurodyti tapatybės kortelių numerius.

Trys ES institucijos taip pat aptarė, koks turėtų būti minimalus piliečių iniciatyvas pasirašančiųjų amžius. Nors kai kurios šalys pasisakė už tai, kad minimalus amžius būtų 16 metų, tačiau po ilgų diskusijų buvo nuspręsta atsižvelgti į atskirų valstybių įstatymais nustatytą minimalų amžių, kurį pasiekus galima balsuoti Europos Parlamento rinkimuose.

„Liūdna, kad Parlamento požiūris nebuvo toks progresyvus, kaip Peticijų komiteto, kuris pasiūlė, kad peticijų pasirašymo teisė būtų suteikta ne tik visiems ES piliečiams bet ir visiems Sąjungos gyventojams nuo 16 metų, siekiant paskatinti jaunimo dalyvavimą Europos politikoje. Parlamentas praleido progą ištiesti ranką Europos jaunimui ir mūsų ateičiai“, - sakė Peticijų komiteto ataskaitos autorė Diana Wallis.

„Alde“ grupės narė D.Wallis bendradarbiavo su trimis kitais pranešėjais - Alain Lamassoure (Europos Liaudies partija, Prancūzija), Zita Gurmai (Socialdemokratų partija, Vengrija) ir Geraldu Hafneriu (Žaliųjų partija, Vokietija). „Pirmą kartą EP istorijoje, keturi pranešėjai iš keturių skirtingų šalių ir atskirų partijų bendradarbiavo diskutuodami viena tema. Tai buvo veiksmingas ir naudingas bendradarbiavimas, kuris ateityje galėtų tapti EP įstatymų leidimo proceso modeliu“, - sakė Geraldas Hafneris.