Paskutiniajame Europos Tarybos susitikime spalio 28–29 dienomis A. Merkel ir kiti vyriausybių vadovai ignoravo J. C. Trichet perspėjimus. Tačiau bauginančiai greitai paaiškėjo, jog jis buvo teisus.
Šį savaitgalį vykusio G20 susitikimo metu A. Merkel matė, kaip didžiausių ES narių finansų ministrai buvo priversti parengti pranešimą, kuriame žadama, jog pagalbos mechanizmas, jei jį teks panaudoti, dabartiniams skolų vertybiniams popieriams neturės įtakos, skelbia "European Voice".

A. Merkel ir Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble nuo pat Graikijos krizės pradžios tikino, jog, šalims nesugebant padengti savo skolų, investuotojai iš privataus sektoriaus turėtų netekti dalies pelno iš obligacijų.

A. Merkel troškimas pasidalyti našta yra suprantamas. Ji įveikė nemenką pasipriešinimą Vokietijos federaliniame parlamente, kol buvo pritarta Graikijos gelbėjimui. „Neleisime, kad mokesčių mokėtojai vieni prisiimtų būsimosios krizės kaštus“, sakė ji tuomet.

Tačiau A. Merkel pritrūko suvokimo, kaip į tai reaguos rinkos. Gal ji pervertino rinkų gebėjimą jausti niuansus. Rinkos investuotojai pro ausis praleido tai, kad privatus sektorius būtų įtrauktas tik dengiant naujas skolas nuo 2013 m. Ji metė rinkoms iššūkį, demonstruodama teisėtą pasipiktinimą, bet daugiau nieko ir nepasiekė.

Investuotojams pamanius, jog A. Merkel kalba apie dabartinę skolą, mažesniųjų euro zonos šalių, pavyzdžiui, Airijos, obligacijų pelningumas šoktelėjo iki pat lubų.

Tad ši jos klaida buvo labai brangi. Be to, kažin, ar Vokietijos bankai, valdantys Airijos, Graikijos, Portugalijos ir Ispanijos valstybės skolas, padėkos kanclerei už šį įsikišimą.

Deja, labai greitai buvo pamirštos pirmosios šių metų pusės pamokos, o gal net 1992 m. Europos valiutų kurso mechanizmo krizės pamokos, rodžiusios, jog padrikomis, nesuderintomis priemonėmis rinkų valdyti neįmanoma. Norėdamas kovoti su rinkomis, turi turėti labai daug pinigų ir labai daug ryžto – ir net tada sėkmė dar negarantuota.

Dabar, kol Airija laižosi žaizdas, o J. C. Trichet tyrinėja nuostolius, tikimasi, jog nesmagi ir skausminga pamoka šį kartą buvo išmokta.

Vis dėlto šiuo metu sunkoka suprasti, kuo euro zonos mokesčių mokėtojams galėjo pagelbėti globėjiški A. Merkel instinktai.