Šiuo metu daugelyje Europos šalių, susirūpinusių onkologinių susirgimų augimu, ypatingas dėmesys skiriamas ankstyvajai onkologinių ligų diagnostikai. Sveikatos priežiūros specialistai vieningai sutaria, kad mirties pranašu laikomas vėžys yra ne toks baisus, jei diagnozuojamas ankstyvosiose stadijose.
Štai Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai prognozuoja, kad onkologinių ligų profilaktika, ankstyva jų diagnozė bei gydymas, mirtingumą nuo šių ligų iki 2020 m. sumažintų perpus, dar ketvirtadaliui padėtų visai išvengti vėžio.
Tačiau tam pasiekti labai svarbus yra ne tik tinkamas gydytojų profesinis pasiruošimas ir budrumas, bet ir pažangios medicininės rangos naudojimas. Lietuvoje ji bus įsigyjama, pasitelkiant 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų lėšas. Krypčiai „Ankstyvoji onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas“ skirta daugiau nei 125 mln. litų. Dar 22 mln. litų numatyti iš bendrojo finansavimo lėšų.
Pacientams – pažangiausia įranga
Pasinaudojant ES parama, kompleksinių onkologinių susirgimų diagnostika ir gydymas gerės visoje Lietuvoje, nes pažangią įrangą įsigys Panevėžio, Klaipėdos, Kauno, Šiaulių, taip pat Vilniaus apskričių ligoninės.
Ji bus skirta spindulinei terapijai taikyti, kaulų čiulpų transplantacijai ir piktybinių navikų chirurginiam gydymui. Taip pat bus pradėta taikyti tokia inovatyvi technologija kaip pozitronų emisijos tomografija. Todėl navikai bus nesunkiai aptinkami pačiose ankstyviausiose stadijose, kai dar nevėlu sustabdyti ligą.
Pavyzdžiui, VŠĮ Šiaulių apskrities ligoninėje planuojama įsigyti diagnostinę įrangą bene plačiausiai paplitusiam krūtų, prostatos, plaučių ir žarnyno vėžiui nustatyti. Speciali florescentinė sistema leis diagnozuoti onkologinius susirgimus itin ankstyvose stadijose. Tuo tarpu chirurginiam gydymui skirta aparatūra padės procedūras atlikti tiksliau ir mažins jų skaičių. Todėl ligoniams trumpės reabilitacijos laikas ir ne taip aštriai jausis gydymo pasekmės.
Ramiau turėtų pasijausti ir Tauragės, Marijampolės, Telšių ir Alytaus apskričių gyventojos. Mat šių regionų ligoninės planuoja įsigyti mamografą. Tai reiškia, kad krūties vėžys bus lengviau diagnozuojamas ankstyvosiose stadijose, mažės intervencinės operacijos būtinybė, trumpės pooperacinis laikotarpis.
Taip pat bus remontuojamos ir atnaujinamos sveikatos įstaigos, skirtos onkologinių ligų diagnostikai ir gydymui: jos bus jaukesnės ir gražesnės.
Pagalba mažiausiems ligoniams
Gerinant ankstyvąją onkologinių susirgimų diagnostiką nebuvo pamiršti ir mažiausieji ligoniai. Pasak Sigitos Burokienės, VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninė direktoriaus pavaduotojos valdymui, kad ir kaip būtų liūdna, bet vėžinių susirgimų skaičius didėja ir tarp vaikų.
„Vaikų skaičius Lietuvoje mažėja, o į mus besikreipiančių mažųjų pacientų - ne. Kasmet vėžį diagnozuojame 70 vaikų ir jaunuolių iki 18 metų, o skaičiuojant su jau besigydančiais, iš viso turime apie tūkstantį pacientų“, - sakė S. Burokienė.
Tikimasi, kad jų skaičių sumažinti padės planuojamas įsigyti echoskopas su specialiais davikliais ir skaitmeninis rentgeno aparatas.
„Šiuo metu turimas rentgeno aparatas yra visiškai „susidėvėjęs“, skaičiuojantis dvyliktus metus. O mažiesiems ligoniukams yra daroma daug rentgenologinių tyrimų. Tai žeidžia ir taip po chemoterapijos nusilpusią jų imuninę sistemą. Tuo tarpu skaitmeninis rentgeno aparatas padės juos apsaugoti nuo didelio spinduliavimo“, - tikino pašnekovė.
S. Burokienė džiaugiasi, kad bus įsigyta įranga ir mažųjų pacientų gyvybinei būklei sekti. Tai leis specialistams greičiau reaguoti į j sveikatos būklės pokyčius. Todėl 2007-2013 m. ES struktūrinę paramą pašnekovė vadina itin didele pagalba, be kurios ši įranga dar negreit pasiektų sveikatos įstaigas.
Minėti projektai įgyvendinami pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.
Informacija parengta įgyvendinant Lietuvos visuomenės informavimo kampaniją apie 2007 – 2013 m. Europos Sąjungos struktūrinę paramą Lietuvai. Užs.Nr. 019.