Nuo jau sunkiai beprisimenamų laikų, kai konservatoriai sugebėjo žemę paversti kilnojamu turtu, NŽT karaliauja prie kiekvienos valdžios ir Vyriausybės – dar niekas nedrįso jos pajudinti.
Premjeras Saulius Skvernelis, Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir daugelis kitų pastarosiomis dienomis NŽT įvardijo kaip galimai labai korumpuotą instituciją, kuri neaiškiais motyvais vis sugeba kur nors sustabdyti investicijas ir darbo vietų kūrimą. Premjeras – antras žmogus valstybėje, Vilniaus meras – bene ketvirtas pagal įtaką, bet viskas ką jie gali – tik išreikšti susirūpinimą. Nors visos galios ir įrankiai spręsti institucijos klausimą iš esmės jų rankose. Kyla klausimas – kodėl tas nėra ir nebuvo daroma?
Faktas, kad nei S. Skvernelis, nei R. Šimašius nėra atsakingi už tai, kas šiuo metu darosi su NŽT. Nebuvo nė vienos valdžios, kuri sugebėtų sutvarkyti šią juridinę peklą. Nei Paksas, nei Brazauskas, nei Kirkilas, nei Kubilius, nei Butkevičius. Nei vienas.
O problemos priežastis glūdi greičiausiai pačiose NŽT ištakose, kuomet konservatoriai padarė unikalų dalyką visoje Europoje – nekilnojamą turtą – žemę – ėmė ir pavertė kilnojamu turtu. Tada ir prasidėjo visos aferos, parceliavimas, nusavinimas ir kas tik nori. Akivaizdu, kad tame dalyvavo ir daugelis tuometinių, ir vėliau valdžioje buvusių politikų. Kaip dar senovės Romoje buvo sakoma: manus manum lavat – ranka ranką plauna. Galbūt todėl iki šiol ir neužbaigti žemės grąžinimai žmonėms, nes dar likę riebių kąsnelių suinteresuotiems.
Kol vieni kitiems plovė rankas, kiti irgi nesėdėjo rankų sudėję. Įstatymų naudingų NŽT prikurta buvo tiek, kad net eiliniai pareigūnai įsigudrindavo sukčiauti ar net reketuoti verslą ir žmones. Kiek jau turėjome istorijų su žemės nuosavybėmis ir neaiškiose vietose įgytais sklypais? Kiek verslininkų įsigiję sklypą vėliau sužinodavo, kad negali ten nieko statyti? Ar pradėję griovimo darbus sužinodavo, kad negali tęsti darbų, nes nuomoja didesnį/mažesnį sklypą nei priklauso? Vėliau jau ilgametis teismų maratonas, kurio eigoje ne vienas susilaukdavo tarp eilučių pasiūlymo vienam ar kitam susimokėti, kad problemos dingtų. Ką jau kalbėti apie politinį susidorojimą panaudojant panašius metodus.
Visos valdžios tai žinojo ir girdėjo, bet nei viena nieko nepadarė. Neginu ir buvusios valdžios: nei premjeras A. Butkevičius, nei žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė, kuriai tiesiogiai ir buvo pavaldi NŽT nesugebėjo suvaldyti institucijos. Viskas ką iš to meto atsiminsime tik G. Furmanavičiaus vingrybes ir D. Gineikaitės neblaivų vairavimą.
Nėra tai ir vien V. Baltraitienės kaltė. Pasikartosiu – nei vienas Premjeras, nei vienas buvęs ministras nesugebėjo išjudinti NŽT klausimo ir imtis reformos. Kas gali paneigti, kad buvusių ir galbūt esamų aukštų valstybės vadovų (įskaitant ir teisėsaugos vadovus) sklypų kilnojimo peripetijos, meilė žemės sklypams ir jų namų statybos upių ir ežerų pakrantėse; žemėtvarkininkų ir jų giminaičių „stebuklingi“ praturtėjimai dešimtimis sklypų gražiausiose Lietuvos vietose ir galų gale Seimo narių neeiliniai sugebėjimai nusipirkti žemės sklypus „Vilniaus vandenų“ apsaugos zonose buvo ir tebėra NŽT „stogas“? Šitas „stogas“ dešimtmečius saugojo institucija ir vadovavosi principu: saviems viskas, likusiems – špyga. Gi įstatymus ar kitus teisės aktus galima patvarkyti taip, kaip reikia tuo metu.
Šiandien turime dar vieną naują Vyriausybę, naują politinę jėgą valdžioje, kuri giriasi nesanti susaistyta instituciniais ryšiais ir nepriklausanti vadinamajam „elitui“. S. Skvernelis niekad nepraleidžia progos garsiai deklaruoti apie kovą su korupcija ir nekompetencija, tačiau įrodyti savo vertę dar jam reikės darbais – ne pareiškimais.
NŽT galėtų tapti mato vienetu, kuris parodytų premjero bei Vyriausybės rimtumą ir ryžtą spręsti įsisenėjusias problemas iš esmės. Ar sugebės? Ar norės? Netrukus pamatysime arba ne. Linkiu ir noriu sulaukti tos dienos, kada gi napajudinamoji NŽT galiausiai bus pajudinta, nes tai gyvybiškai svarbu mums visiems. Tai svarbu mūsų Lietuvos valstybei.