Ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje investuotojams dažnai užduodamas klausimas – „ar ne per daug startuolių?“ Finansų ekspertai nesutrinka ir dažniausiai visų atsakymas būna panašus – tikrai ne, nes vis tiek išgyventi pavyks nedaugeliui. Verslo procesų ekspertai nevengia pabrėžti, kad ne visi turintys originalių idėjų taps verslininkais.
„Niekas negali žmogui uždrausti pabandyti tapti verslininku“, – tokia mintimi pokalbį apie startuolių invaziją į rinką pradeda Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) projektų vadovas dr. Henrikas Mykolaitis. Pasak jo, norint pradėti bet kokį verslą, labai patartina turėti darbo patirties tame ar bent panašiame gamybos ar paslaugų sektoriuje, kitu atveju – didėja klaidų tikimybė ir „eksperimentavimo“ sąnaudos.
Vargas dėl neužrakintų durų pagimdė verslo idėją
Durų užrakto būsenos stebėjimo sistemos sumanytojai, UAB „Icus LT“ vadovas Tomas Petrulevičius ir jo kolega Aurimas Gedminas, sako, kad pasiūlyti unikalų sprendimą Lietuvos rinkai nebuvo sunku – jį sugeneravo asmeninis poreikis nesijaudinti dėl neužrakintų durų. „Studijų laikais dėl gausybės darbų ir mokslų bei didelio gyvenimo tempo, kartais tekdavo grįžti ir patikrinti, ar išlėkęs pro duris jas užrakinau. Pasiteiravęs žmonių, supratau, kad taip nutinka ne tik man. Pradėjau ieškoti, ar yra sukurta kokia nors sistema, leidžianti pamiršus užrakinti duris apie tai žinoti. Nieko panašaus nepavyko rasti. Tuomet ir prasidėjo mintys apie tai, kad rinkoje galėtų sužibėti inovatyvus sprendimas“, – idėjos gimimą prisimena jaunas verslininkas. Startuolių sukurta sistema neliko nepastebėta ir projekto „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas“ (INOVEKS) kartu su VGTU ir Šiaurės miestelio technologijų parku (ŠMTP).
Pasitikėjimas idėja ir suteiktos konsultacijos leido bendrovei sėkmingai veikti ir nuolat tirti rinką bei joje esantį poreikį.
Kaip tai veikia?
Duryse įmontuotas jutiklis fiksuoja durų užrakto būsenos pakitimus, gauta informacija atvaizduojama mobilioje aplikacijoje ir internetiniame puslapyje. Tokiu atveju galima stebėti, kada buvo užrakintos ar atrakintos durys. Be viso to, duomenys apie tai gali būti atvaizduojami internetiniame puslapyje. „Sistemą sudaro keturios pagrindinės struktūrinės dalys: valdantysis blokas, mobilūs indikatoriai (mobilioji aplikacija), internetinis puslapis ir duomenų bazė (serveris). Duomenų perdavimas vyksta bevieliu (radijo) ryšiu“, – projekto esmę pristato T. Petrulevičius.
Kol kas startuoliai savo sistemą parduoda tik Lietuvoje, tačiau netolimos ateities planuose – užsienio rinkų užkariavimas. „Po ŠMTP ir VGTU suteiktų konsultacijų verslo plėtros klausimais jaučiamės daug labiau užtikrinti ir tikime įmonės augimu. Vykdome nuoseklius veiksmus, o pastebėję, kad reikia keistis – imamės to nieko nelaukdami. Iš pradžių galvojome, kad sistema bus naudojama tik namų ūkiuose, bet paskui paaiškėjo dar vienas poreikis rinkoje – ją ėmė naudoti verslo atstovai savo ofisuose, taip pat gamybinėse patalpose“, – apie nuolatinius rinkos stebėjimus ir prisitaikymą prie jos poreikių kalba įmonės vadovas.
Dažnai startuolių problema – per menkas rinkos išmanymas
Investicijų konsultantas Skirmantas Maulevičius, kalbėdamas apie startuolius, pabrėžia, kad dažniausiai jie pernelyg mažai būna ištyrę rinką: „Jiems daugiausiai rūpi jų idėja ir jos unikalumas. Pradedantieji verslininkai dažnai būna įsitikinę, kad jei jau turi gerą idėją, tai ją kažkas turi pirkti. Iš tiesų didesnį dėmesį patarčiau skirti finansams ir rinkos tyrimams“. Pasak patyrusio verslininko, Lietuvos startuoliams trūksta žinių, kaip pritraukti investuotojų ir kaip turimai idėjai suteikti „pavidalą“, kitaip tariant, reikia tiksliai žinoti, kas turi būti parašyta investiciniame memorandume, kuris teikiamas potencialiam investuotojui. „Be viso to, pradedantieji verslininkai įprastai žino mažai galimų finansavimo būdų – dažniausiai jų žinojimas susiveda į Europos Sąjungos paramą bendrąja prasme, neišskiriant tam tikrų programų ar priemonių. Investicinė kultūra Lietuvoje dar labai jauna, tad investuotojo pasitikėjimas startuoliu ir jo veiklos nesėkmingumas kartais nieko nenustebina. Pavyzdžiui, verslo angelai investuoja nedidelėmis sumomis į kelis projektus, todėl vienos investicijos žlunga, o kitos – sėkmingosios – kompensuoja nuostolius ir leidžia uždirbti pelno“, – dėsto S. Maulevičius.
Dr. H. Mykolaitis taip pat pritaria, jog būtina nuolat skaičiuoti ne tik investuotojams, bet ir startuoliams, mat, pasak jo, kai verslo planas parengtas skubotai, tuomet atsitinka taip, kad pinigai išleisti, o rezultatai nepasiekti. „Svarbu, kad startuoliai neįsiveltų į nepagrįstas skolas – planavimas turi būti atsakingas, o veiksmai, numatyti veiklos plane, – pagrįsti atsižvelgiant į rinką, kurioje veikiama“, – pataria H. Mykolaitis.
Ar aišku, kaip pasidalins pinigus?
Visi startuoliai pradeda veiklą nuo idėjos, todėl kartais, „užliūliuoti“ veiklos ir projekto unikalumo, pamiršta nutarti, kaip bus dalinamasi pinigais, kai veikla pradės generuoti uždarbį. „Šias sąlygas startuoliai turi aptarti iš anksto savo komandoje, kad vėliau nekiltų pykčių ir neaiškumų. Dar didesnis klausimas pradedantiesiems verslininkams kyla tuomet, kai jie jau turi sukūrę prototipą ir, pritrūkę lėšų, susiranda investuotoją. Jiems neaišku, kokią pelno dalį reiks atiduoti nvestuotojui, kiek verslo akcijų skirti. Kai imamasi spręsti šiuos klausimus neturit patiries versle, dažnai „prašaunama“ pro šalį. Tokiu atveju patarčiau samdytis patyrusį verslo konsultantą, kuris galėtų sudėlioti visus taškus ant „i“, – konsultuoja S. Maulevičius.
Startuoliai „Icus LT“ pripažįsta, kad žinių ir patyrimo verslo pradžioje gerokai trūko. „Kartu su verslo kolega esame baigę Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakultetą, todėl mums labai trūko vadybos, ekonomikos ir teisės žinių. Mus nuolat konsultavo ŠMTP ir VGTU specialistai, todėl buvo gerokai lengviau“, – džiaugiasi T. Petrulevičius.
Investavimo „vilkai“ startuoliams pataria neskubėti, viską apsvarstyti ir įsitikinus, kad verta nerti į verslo vandenis, tai daryti atsakingai – nepamirštant, kad kiekviena investicija nėra dovana už geras idėjas. Tai – pinigai, kurie turės padėti uždirbti gerokai daugiau nei buvo investuota.
Projektas „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas” (INOVEKS) (Projekto Nr. VP2-1.4-ŪM-05-V-01-006) finansuotas Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo lėšomis. Bendra projekto vertė - 2 785 200,13 Eur.