Po to, kai Kinijos užsienio reikalų ministerija dar antradienį diplomatiškai perspėjo Lietuvą, kad Taivano sprendimas atidaryti atstovybę Lietuvoje esą būtų „neteisingas signalas“, Kinijoje, kaip įprastai po tokių diplomatinių pareiškimų, greitai buvo sulaukta ir griežtesnę šios šalies poziciją sau leidžiančių išsakyti valdžios ruporų reakcijos.

„Mes raginame Lietuvą laikytis „vienos Kinijos“ principo, kaip įsipareigota dvišaliuose santykiuose ir nesiųsti neteisingų signalų Taivano atsiskyrimo šalininkams“, – sakoma pranešime.

O kiek vėliau pasirodė ir „Global Times“ – Kinijos komunistų partijos dienraščio leidinio anglų kalba straipsnis. Jame užsimenama net apie galimą diplomatinių santykių su Lietuva nutraukimą. Ir viskas – vien dėl palankaus Lietuvos požiūrio į Taivano sprendimą atidaryti pirmąją per tokio rango diplomatinę misiją Europoje, kuri bus vadinama „Taivano atstovybė Lietuvoje“, o ne „Taibėjaus atstovybė“ – dėl šio termino Pekinas nors ir raukosi, bet griežtai neprieštarauja.


Pekinas reiškia pretenzijas į salą nuo 1949-ųjų ir vis garsiau žadą vieną dieną ją susigrąžinti, prireikus – jėga. Maždaug 23 mln. gyventojų turinčią demokratiją, oficialiai vadinamą Kinijos Respublika, kaip šalį pripažįsta tik 15 kitų valstybių. Pekinas neslepia, kad jeigu Lietuva pralauš ledus, kitos šalys gali įgyvendinti ir dar drąsesnius ketinimus. Tad Kinijos komunistų tonas neatsitiktinai tik griežtės. Pirmiausiai tai pasimatys oficialiuose ruporuose, kaip „Global Times“.

Įspėjimas dėl santykių su Lietuva

Šiame leidinyje jau tapo įprasta, kad kai straipsniuose naudojamas griežčiausias tonas bei įspėjimai, jie nepasirašomi. Tada gali suprasti – dirbo ne vienas komunistų partijos šulas, tai atspindi partijos ir valdžios nuomonę. Bet ir autoriniai straipsniai netyčia neatsiranda. Šį kartą įvardytas ir autorius ir jo kalbinto vietos eksperto – profesoriaus Xin Qiango iš Fudano universiteto Šanchajuje įspėjimas. JAV ir Kinijos santykių, o taip pat „Taivano klausimo“ ekspertu įvardijamas Xin Qiangas

„Blogiausiu atveju, jei Lietuva ir toliau eis neteisingu keliu, tai gali privesti prie diplomatinių santykių tarp dviejų valstybių nutraukimo, nes vienos Kinijos principas Kinijai yra esminis. Tai yra politinis pagrindas visoms šalims palaikyti diplomatinius santykius su Kinija“, – „Global Times“ cituojamas profesorius.

Kinijos Užsienio reikalų ministerija
Foto: Kinijos Užsienio reikalų ministerija

Tai jau ne pirmas kartas, kai Kinijos ruporų, diplomatų bei ekspertų pastangomis pastaruoju metu Lietuvai išsakoma beprecedentė kritika. Ir ne tik dėl laikysenos Taivano klausimu – kinų diplomatams itin nepatiko Honkongo rėmėjų mitinas Vilniuje, Tibeto rėmėjų protestai, o šių metų gegužę Pekiną supykdė Lietuvos sprendimas trauktis iš Kinijos bendradarbiavimo su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis forumo „17+1“. Vilnius ne tik pavadino šį formatą „skaldančiu“, bet ir vėliau paskelbė, kad ne Kinija, o Japonija yra svarbiausia Lietuvos partnerė Azijoje.

Į tai tas pats „Global times“ atsakė pagiežingų straipsnių serija, kurioje Lietuva menkinta, kaip „maža šalis, kuri, jei provokuos Kiniją, prisiprašys bėdos“. Tačiau į tokius įspėjimus Lietuva kol kas reaguoja ramiai: jau skelbta apie Vilniaus įsipareigojimą Taivanui apie 20 tūkst. vakcinų nuo COVID-19 ir atidaryti savo verslo atstovybę saloje. Bet ar ilgai Kinija nepasitenkinimą reikš tik žodžiais?

Lietuva – bandomasis triušis?

Ne mažiau svarbi ir kita „Global times“ išskirta citata, kurioje pabrėžiama, jog Lietuvos sprendimas, susijęs su Taivanu esą yra „pikto JAV plano dalis, siekiant mažas šalis išbandytu Kinijos kantrybę, kai pats Vašingtonas nedrįsta to daryti dėl rimtų pasekmių, kurios būtų, mat JAV žino, kaip rimtai nusiteikęs Pekinas Taivano klausimu“.

Pastarasis naratyvas, esą Lietuva tėra JAV šunytė, marionetė ir vykdo Vašingtono valią ne vienerius metus pastebimas Kremliaus dezinformacijos sraute. Tačiau tik pastaraisiais mėnesiais jis išaugo būtent Kinijos kontroliuojamuose žiniasklaidos bei socialinių tinklų kanaluose.

Tiesa, Lietuvos garbei galima pažymėti, kad tai ne vienintelė šalis pastaruoju metu, užrūstinusi Kiniją ir sulaukusi panašių epitetų: panašių užgauliojimų susilaukia ir NATO, ir visos JAV partnerės Ramiojo vandenyno regione, pirmiausiai Japonija, kurią, vėlgi, ta pati Lietuva įvardijo svarbiausia partnere Azijos regione.

Xi Jinpingas
Foto: Sipapress / Scanpix

Istoriškai dvi svarbiausios regiono priešininkės turi daug skaudulių, susijusių su tarpusavio karais per pastaruosius pusantro šimto metų. Kelis karus japonams pralaimėję ir išties siaubingų žiaurumų nuo Japonijos imperijos patyrę kinai neatsitiktinai vis užsimena apie Kinijos pažeminimą, kurio daugiau neleis patirti.

„Kinų liaudis niekada neleis jokioms užsienio jėgoms bauginti, engti ar pavergti mūsų. Ir bet kas pabandęs tai padaryti susidurs su suknežintomis ir kruvinomis galvomis priešais 1,4 mlrd. kinų Didžiąją plieno sieną“, – liepos 1-ąją pagrindinėje Pekino Tianemeno aikštėje minint 100 Kinijos komunistų partijos įkūrimo metines pakeltu balsu kalbėjo autoritarinis šalies lyderis Xi Jinpingas.

Prieš Pekiną drąsinasi ir Tokijas

Ką tai reiškia vėlgi padėjo įsivaizduoti kitas Kinijos ruporas. Liepos 13-ąją su Kinijos liaudies armija siejamas kanalas Liujun Taolue (六军韬略) populiarioje vaizdo įrašų platformoje „Xigua“ paviešino daugiau nei 5 min. trukmės patriotinį vaizdo įrašą, kuriame be užuolankų grasinama Japonijai branduoliniu karu bei padalijimu.

Vaizdo įrašu kaip mat pasidalijo Kinijos komunistų partija, jis surinko per 2 mln. peržiūrių, šimtus tūkstančių kartų pamėgtas, pasidalintas, o tada buvo pašalintas iš „Xigua“.

Tačiau žmogaus teisių aktyvistai spėjo išsaugoti ir įkelti įrašą į „YouTube“ bei uždėti subtitrus, kad visas pasaulis pamatytų, kokiomis nuotaikomis gyvena Kinija – griežtai cenzūruojamoje šios šalies žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose toks įrašas, kur rodoma Kinijos karinė galia, negalėjo atsirasti be partijos ir kariuomenės leidimo.


Įrašas neatsitiktinai pradedamas 1945-ųjų kadrais iš subombarduotos Hirošimos miesto – nesunkiai atpažįstami vaizdai iš pirmojo miesto, kuris patyrė, ką reiškia atominis bombardavimas jau turėtų nuteikti žiūrovą, kad bus kalbama apie istoriją. Tačiau viskas pakrypsta netikėta linkme, kai užkadrinis balsas prabyla apie Japonijos politikų pasisakymus.

Vos prieš kelias savaites Japonijos vicepremjeras Taro Aro pareiškė, kad jei Kinija įsiveržtų į Taivaną, Tokijas tai turėtų interpretuoti, kaip grėsmę Japonijos išgyvenimui ir panaudoti Savigyvos pajėgas – taip formaliai vadinamos Japonijos karinės pajėgos, kurios turi netgi lėktuvnešius, tačiau jų taip nevadina, stengiantis nesupykdyti kaimynų.

Vis dėlto pacifistinės ir nesikišimo į saugumo bei gynybos reikalus Japonijos dienos – jau praeityje. Reaguodama į augančią Kinijos karinės galios grėsmę Japonija taip pat stiprina savo karinius pajėgumus, o sąsajos su Taivanu jau tampa dėsningumu – neseniai šalies Gynybos ministras Yasuhide Nakayama pareiškė, jog visiems laikas atsibusti „ir ginti taivaną – demokratinę šalį“, o „vienos Kinijos politika“ esą yra neverta pagarbos.

Galiausiai viską simboliškai į vietas sustatė Japonijos gynybos ministerijos parengta Baltoji knyga – įprastai toks dokumentas yra šalies skaidrumo rodiklis: jame atvirai pristatoma gynybos politika, jos prioritetai bei numatomos raidos kryptys. Čia svarbūs ir simboliai. Pavyzdžiui, daugelį metų Japonijos baltosios knygos viršelis būdavo toks, kad galėjai supainioti su sodininko kalendoriumi – pastelinės spalvos, žydinčios sakuros ar abrikosai Fidžio kalno fone.

Japonijos Baltoji knyga 2020 ir 2021 metais
Foto: Twitter nuotr.

Šiemetiniame Baltosios knygos viršelyje tokių pacifistinių nuotaikų atsisakyta, vietoje to – šarvuotas samurajus ant žirgo, Japonijos karinės didybės ir galios simbolis. Jo ant viršelio norėjo Baltąją knygą rengusios jaunos profesionalės, siekdamos paskleisti žinutę šalies visuomenėje ir pasaulyje, kad Japonija ne veltui vadinama viena galingiausių pasaulio ekonomikų, o po Antrojo pasaulinio karo pažeminimo prislopinta karinė galia yra atgaivinamas ir realus siekis. O kur tą karinę galią naudoti, išskyrus savo salų gynybai? Dokumente įvardyta ir dar viena sala.

„Situacijos stabilizavimas aplink Taivaną yra svarbus veiksnys Japonijos saugumui bei tarptautinės bendruomenės stabilumui. Todėl labiau, nei bet kada anksčiau būtina atidžiai atkreipti dėmesį į šią situaciją, jaučiant krizę“, – pažymima dokumente.

„Mažų mažiausiai tai yra signalizavimas, kad Japoniją neigiamai veikia tai, kas vyksta (Taivano) sąsiauryje, o ilguoju laikotarpiu Tokijas netgi gali prisidėti prie JAV ginant salą užpuolimo atveju“, – pabrėžė RAND tyrėjas Derekas Grossmanas.

Subombarduos ir padalins šalį?

Būtent taip Japonijos nusiteikimą interpretavusi Kinija leido sau nesirinkti žodžių skandalingame vaizdo įraše.

„Kai mes išlaisvinsime Taivaną, jei tik Japonija išdrįs įsikišti į šį reikalą karine jėga, net jei koją įkels nors vienas japonų kareivis, jei bus panaudotas vienas laivas ar lėktuvas, mes neatsakysime tuo pačiu, ne, mes pradėsime didelio masto karą prieš Japoniją.

Pirmiausiai naudosime branduolinius ginklus. Ir naudosime juos tol, kol Japonija antrą kartą paskelbs besąlyginę kapituliaciją“, – propagandiniu balseliu griaudėjo užkadrinis balsas, duodamas akivaizdžią užuominą į 1945-siais Japonijos paskelbtą kapituliaciją po to, kai JAV du sykius panaudojo branduolinius ginklus.

Atominiai "grybai" virs Hirosimos ir Nagasakio miestų
Foto: Wikimedia Commons

Ir nors vaizdo įraše pripažįstama, kad Kinija įsipareigojo pirmoji nenaudoti branduolinių ginklų, ypač prieš nebranduolines šalis, pabrėžiama, kad situacija pasikeitė, o pokyčių akivaizdoje Kinija turi keisti savo politiką, taktiką ir strategijas.

Būtent Japonija nurodoma kaip išimtis ir tikinama, kad branduoliniu smūgiu būtų siekiama pirmiausiai pakirsti Japonijos karinę galią, kad ji nebegalėtų kovoti, tačiau tuo pačiu metu rodomas, kaip atrodytų įsivaizduojamas Japonijos didmiestis po kinų branduolinio bombardavimo. Tačiau nė nemėginama slėpti, kad ši žinutė – ne tik daugiau nei akivaizdi užuomina pačiai Japonijai, bet kartu ir grasinimas kitoms šalims, tarp jų ir Lietuvai.

„Mes įspėjame Japoniją ir informuojame pasaulį, kad jeigu Japonija kišis į mūsų vidaus reikalus, tarp jų ir Taivano suvienijimo klausimą, branduoliniai ginklai bus panaudoti prieš Japoniją“, – teigiama įraše, kur pažymima, kad po tokio branduolinio bombardavimo Japonija bus padalinta į
keturias okupacines zonas – viena bus skirta administruoti Rusijai, kita Kinijai, o likusiose bus įkurtos marionetinės šalelės, kurios mokės karo reparacijas.