Jau kelias dienas nepertraukiamai plyšaujantys rusų apžvalgininkai, politikai ir diplomatai tulžingai atsiliepia apie birželio 23-osios įvykius Juodojoje jūroje, kai už 10 jūrmylių (18,5 km) nuo Sevastopolio uosto pasirodė Karališkojo Laivyno laivas „HMS Defender“.

Jo įgulą visaip kaip išprovokuoti bandė būrys Rusijos orlaivių ir pakrančių apsaugos laivų, įsikūrusių okupuotame Kryme. Rusija netgi pirmoji pranešė apie incidentą, esą „HMS Defender“ pažeidė valstybės sieną (pagal Jūrų teisės konvenciją jūrinės valstybės kontroliuoja 12 jūrmylių siekiantį savo teritorinių vandenų ruožą) Juodojoje jūroje, netoliese Fiolento iškyšulio.

„Britų laivas už ribos nuplaukė tris kilometrus ir į perspėjimus dėl teritorinės sienos pažeidimo nereagavo. Norėdamas sustabdyti britų laivą, lėktuvas Su-24М atliko perspėjamąjį bombardavimą laivo judėjimo kryptimi. Tada „Defender“ apsisuko ir išplaukė iš Rusijos teritorinių vandenų“, – skelbė Rusijos gynybos ministerija.

Toks pareiškimas sulaukė ramios iš anksto pasiruošusio Londono reakcijos: britų teigimu jokio įspėjamojo bombardavimo nebuvo – bet kuriuo atveju vienas pajėgiausių Karališkojo Laivyno laivas ir jo įgula leido suprasti, kad nebuvo įbauginti. O svarbiausia – Rusijos sienos britai nepažeidė, mat pagal tarptautinę teisę Krymas tebepriklauso Ukrainai

Vis dėlto būtent „HMS Defender“ praplaukimas parodė, ko verti rusų svaičiojimai, grasinimai bei melai, į kuriuos save toliau klampina Kremlius, viešindamas incidento vaizdo įrašus. Be to, šis incidentas gali turėti ir daugiau pasekmių ne tik britams ar rusams, bet ir kitoje pasaulio pusėje.

Grasino ugnimi, bet liko kvailių vietoje

Pirmieji pranešimai apie incidentą trečiadienį nežadėjo nieko gero: rusų įspėjamoji ugnis netoli britų laivo – ne kasdienis įvykis, kai susiduria dvi branduolinius ginklus turinčios valstybės.

O ir klausantis Rusijos ir Jungtinės Karalystės pranešimų buvo galima susidaryti visiškai prieštaringą vaizdą. Tikint rusais buvo galima pamanyti, kad britų laivas įžūliai pažeidė Rusijos teritorinius vandenis, o britai mandagiai atkirto, kad „Karališkojo Laivyno laivas plaukė pro Ukrainos teritorinius vandenis vadovaudamasis tarptautine teise“.

Pastarasis argumentas ypač stiprus: tarptautinė bendruomenė Krymą pripažįsta Ukrainai, nuo kurios šį pusiasalį Rusija atplėšė 2014-siais. Iš 193 Jungtinių Tautų narių be Kremliaus tik marga mažuma – Afganistanas, Kuba, Šiaurės Korėja, Kirgizija, Nikaragva, Sudanas, Sirija ir Zimbabvė pripažįsta Krymą Rusijai.

Analizuojant atviruose šaltiniuose pateikiamus duomenis apie „HMS Defender“ kursą – tiek Automatinės identifikavimo sistemos (AIS) informaciją, tiek palydovines nuotraukas bei radarų duomenis, išties nėra abejonių, kad Karališkojo Laivyno laivas buvo priartėjęs per 10 jūrmylių nuo kranto – taigi buvo 2 jūrmyles arba 3,7 km. įplaukęs į Ukrainos teritorinius vandenis, kuriuos savinasi Rusija.

Pastarosios kariškiai ne tik atidžiai sekė situaciją, bet ir parengė provokacijų virtinę: „HMS Defender“ vos palikus Odesos uostą, kuriame svečiavosi kurį laiką, britų laivą ėmė sekti Rusijos žvalgybinės aviacijos orlaiviai, o netoli Sevastopolio prisistatė ir du patruliai laivai – vienas Rusijos Juodiosios jūros laivyno patrulinis laivas ir Rusijos Federalinei saugumo tarnybos (FST) pakrančių apsaugai priklausantis „Ametist“.

Būtent šis, daugiau nei dvigubai už „HMS Defender“ mažesnis išties rusų pasieniečių laivas ėmė pavojingai manevruoti, priartėdamas per 100 metrų mano britų laivo. Bet britai buvo pasiruošę – laivu plaukė BBC ir „The Daily Mail“ žurnalistai, kurie vieni pirmųjų pranešė apie apie tai, kas dėjosi Juodojoje jūroje.

Iš pradžių iš „Ametist“ abejų pusių naudojamu ryšių kanalu ėmė skrieti grasinimų tirada. Pastaroji užfiksuota ketvirtadienį paviešintuose vaizdo įrašuose, nufilmuotuose ir iš paties „Ametist“ denio, kur girdisi laivo kapitono sprendimai. Vaizdo įrašai vietomis primena siurrealistines scenas iš absurdo komedijų, kai viena pusė nesusikalba su kita ir taip auga reali įtampa.

„Jei įplauks už sienos 10 kabeltovų, atidengti įspėjamąją ugnį“, – girdisi rusiškai padiktuotas įsakymas. Kabeltovai – Rusijoje vis dar naudojamas jūrinis matavimo vienetas, 10 kabeltovų prilygsta vienai jūrmylei. Neįbauginti britų jūreiviai nekeitė kurso, o laivas buvo įplaukęs dvi jūrmyles į, Rusijos manymu, jos teritorinius vandenis. Tada rusai sulaukė dar vienos pamokos.

„Rusų pakrančių apsaugos laivui. Čia britų karo laivas Delta 36, – ryšio kanalu rusų laive pasigirsta ramus britų karininko tonas. Delta 36 arba D36 – „HMS Defender“ klasifikacijos numeris, – mes nekaltai praplaukiame, turime tokią teisę pagal tarptautinę teisę ir JTO Jūrų teisės konvenciją. Jūsų veiksmai nesaugūs, neprofesionalūs ir kelia grėsmę mūsų laivui. Ar jūs man grasinat?“

HMS Defender operacijų centras
Foto: Royal Navy/ Karališkasis Laivynas

Toks subtilus paaiškinimas ir reiklus paklausimas, siekiant išsiaiškinti rusų ketinimus – ne šiaip parodymas, kad britams Rusijos šou nedaro įspūdžio, bet ir psichologinio spaudimo priemonė, įspėjant su kuo rusai turi reikalų. Pagal savo klasę (destroyer – naikintojas) bei turimą ginkluotę, įrangą ir kitas galimybes „HMS Defender“ yra vienas pajėgiausių Karališkojo Laivyno laivų.

Tarpukariu Lietuvoje naudotas terminas „naikintojas“ tiksliai apibūdina tokio laivo galimybes – bent jau tiksliau, nei iki šiol „eskadrinis minininkas“, kas yra ne tik atgyvenęs nesusipratimas, kaip terminas („HMS Defender“ pats nenaudoja nei minų, nei torpedų, kurias rusų jūreiviai XIX a. pab. vadino savaeigėmis minomis), bet ir pažodinis vertimas iš rusų kalbos į lietuvių.

Ginkluotas priešlaivinėmis, priešlėktuvinėmis raketomis, elektroninės kovos priemonėmis, moderniausias radarais, pabūklais ir kulkosvaidžiais „HMS Defender“ galėjo be vargo į skutus sutaršyti rusų patrulinius laivus bei dvi dešimtis aplink zujusių orlaivių, tarp jų ir Su-24.

Tiesa, kitaip, nei vėliau plyšavo britų bulvarinė žiniasklaida, „HMS Defender“ kol kas negabena sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ – tokia teorinė galimybė palikta, bet ten, kur laive gali būti įtaisyti „Tomahawk“ paleidimo renginiai, šiuo metu yra nedidelė „HMS Defender“ įgulos sporto salė.

Pirmiausiai „HMS Defender“ skirtas kautis su priešininkų orlaiviais ir neatsitiktinai lydi Karališkojo Laivyno flagmaną, lėktuvnešį „HMS Queen Elizabeth“, saugodamas nuo oro antpuolių.

Su-24 išties kelis sykius praskriejo žemai virš „HMS Defender“, tačiau BBC žurnalisto užfiksuotuose vaizdo įrašuose nematyti ar šie orlaiviai buvo ginkluoti. Vos prieš savaitę panašus incidentas nutiko Baltijos jūroje, pratybų BALTOPS metu, kai JAV karo laivus taip pat provokavo Su-24, prašvilpę virš JAV karo laivo „USS Roosevelt“. Tąsyk Su-24 po sparnais buvo demonstratyviai prisikabinę po porą raketų Ch-25L, kurias galima naudoti ir prieš laivus.

Vis dėlto „HMS Defender“ vadas nusprendė nerizikuoti ir po rusų manevrų perėjo į kovinės padėties režimą: jūreiviai ant galvų užsimaukšlino specialius baltus gobtuvus, kurie ugnies atveju apsaugo nuo nudegimų, buvo užtaisyti kulkosvaidžiai, 30 mm pabūklai. Tuo metu „Ametist“ kapitonas bandė paaiškinti, kas gali grėsti britų laivui.

„Keiskite kursą į dešinę arba aš būsiu ugnis!“, – britams nerišlia anglų kalba perdavė „Ametist“, į ką „HMS Defender“ ramiai atsakė, jog rusų manevrų ketinimai neaiškūs.

„Sukite į dešinę, sukite į dešinę, jūs įplaukėte į Rusijos teritorinę jūrą, laikykitės toliau nuo Rusijos pasienio arba aš būsiu ugnis“, – tuo pat metu rėkaudamas komandas pasukti „Ametist“ 30 mm pabūklą 45 laipsniu kampu ir 20 laipsnių į kairę, t. y. į priešingą pusę nuo britų laivo toliau bandė įbauginti „HMS Defender“ rusų patrulinio laivo kapitonas. Jis taip pat pažymėjo, kad zonoje, kur plaukė Karališkojo Laivyno naikintojas rusai staiga sugalvojo surengti šaudymo pratybas.

„Rusijos Federacija nebus atsakinga, jei jūs nukentėsite nuo šių ginklų šioje zonoje“, – paskutinį įspėjimą pasiuntė „Ametist“ ir tada dar rusiškai bei angliškai kitus įspėjo apie artilerijos ugnies pratybas. O tada, iš kito tokios pačios, „Rubin“ klasės laivo „Provodnyj“ sulaukęs įsakymo šauti „į „HMS Defender“ kurso pusę, bet tik ne į patį britų laivą“ paleido tris trumpas šūvių serijas. Tiesa, ir tai britų, regis, nė kiek neįbaugino.

„Rusų pakrančių apsaugos laivui. Čia britų karo laivas Delta 36. Aš tęsiu kelionę tarptautiniu lygiu pripažintu keliu Nr. 90 link tarptautinių vandenų“, – kuo ramiausiai atsakė britai, įvertinę rusų pasišaudymus ir tik po kurio laiko išplaukė už 12 jūrmylių ribos.

Jau vėliau buvo išplatintas Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos pranešimas, kuriame iš esmės šaipomasi iš rusų išpūsto incidento, pabrėžiant, kad „HMS Defender“ plaukė pro Ukrainos teritorinius vandenis, o rusai atliko kovinius šaudymus prieš tai iš anksto pateikę įspėjimą.

Be to, „HMS Defender“ kapitonas Vincentas Owenas patikino, kad jis pasilieka sau teisę daryti viską, kad apsaugotų laivą su 240 jūreivių įgula. Šiuo atveju jis tik pažymėjo, kad radijo ryšiu skambėję grasinimai buvo ignoruoti, o britų laivas pasirodė esąs greitesnis, nei manė rusai.

Pamoka Kremliui, NATO ir Pekinui

Veltui vėliau plyšavo Kremliaus propagandiniai kanalai bei juose pasirodę Rusijos pareigūnai. Pavyzdžiui, užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas tikino, kad Maskva pasiruošusi ginti savo sienas visomis priemonėmis.

„Galime kreiptis į sveiką protą, reikalauti gerbti tarptautinę teisę. Jeigu tai nepadeda – galima bombarduoti, ne tiesiog palei [laivo] kursą, bet ir patį taikinį, jeigu kolegos nesupranta“, – žurnalistams sakė S. Riabkovas. Nuo jo neatsiliko ir liūdnai pagarsėjusi Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, kuri apkaltino Vakarus „provokacijų rengimu“.

Vis dėlto, jei kas ir buvo pasiruošę galimoms provokacijoms, tai būtent britai. Dar prieš savaitę būtent prieš „HMS Defender“ buvo įvykdyta keista ir iki šiol nepaaiškinta dezinformacinė ataka.

HMS Defender Odesoje

Birželio 19-ąją laivybą Juodojoje jūroje per tokias programėles kaip „Marine Traffic“ stebintys apžvalgininkai galėjo nustėrti išvydę, kad tas pats „HMS Defender“ ir Nyderlandų fregata „Evertsen“ priartėjo praktiškai prie pat Sevastopolio uosto, bet staiga apsisuko atgal. Bent jau taip rodė AIS duomenys.

Žinoma, kaip atkreipė dėmesį olandų žurnalistas Hansas de Vreijis, nieko panašaus nebuvo, mat tuo metu, kai AIS rodė, kad britų ir olandų karo laivai jau šturmuoja Sevastopolį, iš tikrųjų „HMS Defender“ ir Nyderlandų fregata „Evertsen“ buvo saugiai prisišvartavę Odesos uoste, ką galėjo patvirtint Ukrainos uostamiesčio gyventojai ar tiesiogiai internetu transliuojamą vaizdą per miesto kameras išvydę stebėtojai. Panašūs triukai pasikartojo tą pačią dieną su JAV karo laivu „USS Laboon“, kuris esą praplaukė pro Kerčės sąsiaurį.

Kas ir kodėl suklastojo AIS duomenis, t. y. suklastojo pati GPS signalą iki šiol nėra žinoma, tačiau tiek tai, kad GPS signalus galima slopinti ir tai, kad plačiajai visuomenei prieinamus duomenis galima iškraipyti, klastoti ir taip sukurti nebūtas istorijas jau ne vienerius metus kelia nerimą ekspertams. Įprotis pasikliauti GPS ir AIS duomenimis konflikto arba hibridinio karo atveju gali būti kritinis trūkumas ir sukelti virtinę skaudžių klaidų.

Tačiau tai, kad tikroji „HMS Defender“ kelionę šalia Rusijos okupuoto Krymo vis dėlto įvyko, net ir ignoravus rusų grasinimus, rodo, kad britai buvo pasiryžę rizikuoti ir nepaisyti Kremliaus primetamų žaidimo taisyklių: atakuoti britų karo laivą – šalies, kuri yra NATO narė, kuri turi branduolinį ginklą ir patirties Karališkojo laivyno galia auklėjant svetimas teritorijas užgrobusį autoritarinį režimą nepaisant visų plyšavimų negalėjo net rusai. Juo labiau, kad tarptautinė teisė – britų pusėje.

Be to, britų karo laivo kelionę bei jo persekiojimą lydėjusių rusų sukeltą triukšmą elektroninėje erdvėje akylai sekė kitas orlaivis – elektroninės žvalgybos lėktuvas RC-135. Šiame orlaivyje sumontuota įranga leidžia pagauti įvairiausius elektroninius signalus, juo analizuoti, o tai yra ypač vertinga žvalgybinė informacija, stebint kaip rusai dalijasi informacija įtemptos situacijos metu.

Kita vertus, tokia britų demonstracija buvo akylai sekama ir visai kitoje pasaulio pusėje. Kinija, kuri savo dirbtinai supiltose ir įtvirtintose salose ginčytina teritorija laikomoje Pietų Kinijos jūroje vis aktyviau reiškia teritorines pretenzijas jau laukia „HMS Defender“, kuris su lėktuvnešio „HMS Queen Elizabeth“ kovine grupe vėliau turėtų pasirodyti Ramiajame vandenyne.

Šiame regione ypač JAV karo laivai neretai meta iššūkį kinams, praplaukdami pro ginčytinas salas, motyvuodami tuo pačiu, kuo savo kelionę iš Odesos link Sakartvelo pro Krymą motyvavo ir Jungtinė Karalystė – navigacijos laisvė tarptautiniuose vandenyse.

Kaip ten elgsis Karališkasis Laivynas ir ar incidentas prie Krymo taps pamoka? Būtent dabar kinai galės peržiūrėti savo veiksmų planą, mat pažeminta Rusija ne tik nieko nesugebėjo padaryti, bet ir būdama neteisi pagal tarptautinę teisę priminė pasauliui apie tai, kad Krymas priklauso Ukrainai, nors ir yra okupuotas rusų.