Kitaip, nei prieš daugiau nei du dešimtmečius V. Putinui perėmus valdžią Rusijoje ir pradėjus priiminėti Pergalės dienos paradus, praėjusį sekmadienį netrūko karinės technikos: riedėjo tankai ir šarvuočiai, o dangų virš Raudonosios aikštės drebino sraigtasparniai, transporto lėktuvai, bombonešiai, taktinės aviacijos orlaiviai, naikintuvai. Vieni paskutiniųjų pasirodė naujausi ir Kremliaus išliaupsinti neva 5-os kartos naikintuvai Su-57.

Prieš 11 metų pirmą kartą į orą pakilę naikintuvai pagal kelis vis kitusius planus jau turėjo būti štampuojami dešimtimis: iš pradžių užsimota pagaminti per 150 tokių naikintuvų, tada apimtys sumažėjo ir jau pernai turėjo būti pagaminti 55 orlaiviai. Vietoje to iki šiol tėra pagaminta vos 12 modelių, kurių vos du yra serijinės gamybos, dar trys neskraido, o vienas jau spėjo ir sudužti.

Toks trūkumas yra rimtas stabdis Kremliaus ruporams bandant paaiškinti, kodėl „analogų pasaulyje neturintys“ naujausi rusų naikintuvai kol kas skraido tik po kelis. Šią problemą propagandistai pamėgino įveikti originaliai: Pergalės dienai pasitelkė kompiuterinės animacijos technologijas, norėdami parodyti kuo įspūdingesnius kadrus. Tiesa, iškart susimovė, mat klastotė greitai išaiškėjo.

Įspūdingas vaizdas ekranuose

Tai, kad Pergalės dienos metu Su-57 išties praskrido virš Raudonosios aikštės – nepaneigiamas faktas. Tai ne pirmas šių naikintuvų pasirodymas – jau nuo 2018-ųjų Su-57 prašvilpimas virš Raudonosios aikštės yra bene daugiausiai dėmesio susilaukiantis, todėl gausiai filmuojamas ir fotografuojamas momentas. Išskirtinį garsą skleidžiantys Su-57 varikliai ir pačių naikintuvų išvaizda – sunkiai supainiojami.

Tad kai transliacijos pranešėjas tradiciniu pakiliu tonu pristatė šiuos orlaivius, maskviečiams bei sostinės svečiams tereikėjo užversti galvas į apniukusį dangų ir įsižiūrėti į keturių Su-57 skrydį.

Tuo metu prie TV ekranų esantys žiūrovai galėjo tenkintis transliacija, paįvairinta įdomiais kamerų rakursais. Vienas jų buvo išties „įdomus“. Akylesniems galėjo užkliūti šviesesnis, nei tuo metu virš Maskvos iš tikrųjų buvęs dangus.

O galiausiai susiprotėti turėjo priversti pats kameros rakursas: naikintuvai esą skrieja virš Maskvos, pranešėjas plyšauja, kad štai, 4 orlaivių grupę veda papulkininkis, o jį, sėdintį piloto kabinoje nukrypusi iš arti kamera pradeda tolti ir pasisuka į šoną nuo naikintuvo, jau ore filmuoja visą keturių naikintuvų grupę. Kaip tai įmanoma?

Kompiuterinės animacijos pasirodymas

Analizuojant gegužės 9-osios parado įrašus tampa akivaizdu, kad šalia Su-57 ketveriukės tikrai neskriejo dar vienas naikintuvas ir netgi nebuvo vieno iš tų beprotiškus kadrus gaudančių Kremliaus propagandistų operatorių – skristi šalia naikintuvo tokiu atstumu, kaip parodyta vaizdo siužete yra ypač pavojinga. Tad gal tai nebuvo žmogaus pilotuojamas lėktuvas, o tik bepilotis orlaivis su kamera? Juk Su-57 jau kurį laiką testuojamas kartu su bepiločiu koviniu orlaiviu „Ochotnik“.

Su-57 kompiuterinė grafika

Tandemu skraidantys Su-57 ir „Ochotnik“ jau kurį laiką pastebimi pratybose. Tačiau žiūrint tiek tą pačią gegužės 9-osios parado transliaciją, tiek megėjiškus kadrus akivaizdu, kad šalia Su-57 ketveriukės niekas neskrido – nei „Ochotnik“, nei joks kitas orlaivis.

Tad kas filmavo skrydį? Niekas, nes tai tebuvo kompiuterinė animacija. Ir jau ne pirmą kartą pasitelkiama per pergalės dienos paradą: 2020-siais panašų neįmanomą kadrą per tiesioginę transliaciją taip pat parodė Rusijos valstybiniai kanalai, mėginę parodyti tariamą naikintuvų Su-30 skrydį virš Maskvos.

Su-30 montažas

„Kamera“ buvo atsidūrusi taip arti naikintuvo variklio reaktyvinės išmetimo tūtos, kad realybėje būtų nublokšta arba sunaikinta, bet kadangi tai tebuvo dar vienas kompiuterinės animacijos kadras, „filmuota“ taip, tarsi iš kvapą gniaužiančio filmo.

Giriasi net bukomis klastotėmis

Tokias klastotes Rusijoje kepti pastaraisiais metais tapo įprasta – jau net nebesivarginama subtiliai jų glaistyti. 2017 metų vasarą amerikiečių režisierius Oliveris Stone`as išleido dokumentinį filmą – interviu su Vladimiru Putinu. Viename iš epizodų V. Putinas savo telefone rodo O. Stone`ui vaizdo įrašą, kuriame neva užfiksuotas Rusijos aviacijos darbas Sirijoje.

Netrukus paaiškėjo, kad V. Putino demonstruoti kadrai yra identiški 2009 metų vaizdo įrašui, kuriame JAV pajėgos atakuoja teroristus Afganistane.

Rusiškai kalbančių pilotų balsai, girdimi Rusijos prezidento vaizdo įraše, buvo paimti iš trejų metų senumo įrašo – Ukrainos karinių sraigtasparnių pilotų pokalbių, kurie buvo įrašyti 2014 metų gegužę, atakuojant separatistų užimtą Donecko oro uostą.

Kai kilo skandalas, Kremlius pareiškė, kad šį vaizdo įrašą prezidentui persiuntė Gynybos ministerija. Pats O. Stone`as atkakliai neigė suklastoto vaizdo įrašo versiją. Per spaudos konferenciją Norvegijos Trondheimo mieste O. Stone`as sakė: „Jis paėmė telefoną ir mums tai parodė. Mes visa tai nufilmavome. Jis nurodė, kas tai buvo. Kodėl jam reikėtų meluoti?“.

O tų pačių metų lapkričio 14 dieną Rusijos gynybos ministerija jau susimovė pati: socialiniuose tinkluose paskelbė medžiagą, kuri buvo vadinama „neginčijamu patvirtinimu, kad JAV suteikia priedangą Rusijoje ir kitose šalyse uždraustos grupuotės „Islamo valstybė“ koviniams būriams“.

Karinė žinyba tvirtino, kad šios fotografijos buvo darytos lapkričio 9 dieną Sirijos Abu Kemalio miesto apylinkėse. Tačiau „Bellingcat“ ekspertai greitai išaiškino, kad vietoj įkalčių buvo panaudotos ekrano nuotraukos iš vaizdo žaidimo „AC-130 Gunship Simulator“.

Rusijos gynybos ministerijos naudotas "įrodymas" iš kompiuterinio žaidimo

Pasirodė, kad suklastotos buvo ir kitos JAV neva demaskuojančios nuotraukos, kurias oficialiai pristatė Rusijos gynybos ministerija: jos buvo paimtos iš Irako ginkluotųjų pajėgų mūšių vaizdo įrašų, kurie 2016 metų rugsėjį buvo nufilmuoti prie Faludžos miesto.

Kai ministerijos melas tapo akivaizdus, Rusijos kariškiai įrašą pašalino iš socialinio tinklo „Twitter“ ir pakoregavo žinutę „Facebook“. Karinė žinyba tikino, kad ekrano nuotraukos buvo įkeltos per klaidą. Buvo surastas ir tariamas jos kaltininkas – vienas ministerijos darbuotojas civilis.

Bet tai Rusijos gynybos ministerijai nesutrukdė toliau kurti montažų: 2018-ųjų vasarą apie Ochostko jūroje vykusias Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno pratybas išsijuosę skelbė visi pagrindiniai Rusijos naujienų kanalai – „Vesti“, „Rosyja24“, NTV, „RIA Novosti“ ir kiti. Neatsiliko ir oficialus Rusijos gynybos ministerijos tinklapis, jo kontroliuojamas kanalas „TV Zvezda“ ir valstybinė naujienų agentūra TASS. Prie jų prisijungė ir Kremliaus išlaikomi internetiniai portalai, tinklaraštininkai.

Žinia turėjo tapti įspėjimu Vakarams: Ramiojo vandenyno laivyno kreiseris „Tomsk“ sunaikino tariamą priešininką, o „objektyvios kontrolės duomenimis, priešlaivinė raketa sunaikino priešininko laivą imituojantį taikinį, esantį už 150 km“. Kaip įrodymas pateiktas vaizdos įrašas, kuriame rodomas taikinys – senas laivas, į kurį esą sminga raketa. Smūgis, įspūdingas sprogimas ir dar kartą įrodyta analogų pasaulyje neturinčios Rusijos ginkluotės galia. Jei ne viena smulkmena: „TV Zvezda“ įraše parodytas „raketos“ detonavimas jau atrodo kažkur matytas.

Tie patys TV Zvezda įrašai skirtingais metais

Iš tikrųjų tai yra 2016-ųjų metų to paties „TV Zvezda“ kanalo įrašo ištrauka. Be to, „sparnuotosios raketos pataikymu“ vadinami ir iš lėktuvo numestų bombos FAB-250 pataikymai. Iš trijų bombų tik viena sminga tiesiai į laivą, kitos detonuoja šalia. Būtent vienos iš pastarųjų sprogimas šalia laivo parodytas ir 2018-ųjų liepos 23 d. įraše.

Komentaruose po įrašu oficialioje Rusijos gynybos ministerijos „YouTube“ paskyra šaipomasi, kad Kremlius tokiais įrašais daro sau gėdą ir net nesugeba įtikinamai klastoti raketų pataikymų. Kiti komentatoriai kandžiai pridūrė, kad greičiausiai Rusija sukūrė dar vieną stebuklingą raketą, kuri nusikėlė į 2016 metus ir sunaikino taikinį likus 2 metams iki šūvio.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1118)