Balandžio pradžioje žiniasklaidai buvo pranešta, kad išorinio giliavandenio uosto Melnragėje projektas „bent artimiausią dešimtmetį“ nebus plėtojamas. Apie tai pranešė aplinkos ir susisiekimo ministrai, sutarę patikslinti Lietuvos teritorijos bendrojo plano sprendinius.

Šis sprendimas pro akis neprasprūdo ir prieš Lietuvą nukreipta dezinformacija garsėjantiems „RuBaltic“ ir „Baltnews“ portalams, kuriuose suskubta ieškoti šio sprendimo priežasčių Lietuvos užsienio politikoje. Esą sprendimą nukelti svarstymus dėl išorinio giliavandenio jūrų uosto lėmė dėl šalies santykių su Rusija ir Baltarusija sumažėjęs krovinių iš šių šalių tranzitas, o šalies aukščiausių politikų nesutarimai su Kinija sunaikino galimybes pritraukti privačius investuotojus.

Trūksta aiškių duomenų

Apie galimybę įrengti išorinį giliavandenį uostą Lietuvoje diskutuojama jau ne vienerius metus. Idėjos šalininkai teigia, kad toks uostas leistų aptarnauti didžiausio tonažo tanklaivius, kokie tik gali įplaukti į Baltijos jūrą, sumažintų laivų judėjimo intensyvumą uosto kanale, taip užtikrinant didesnį laivybos saugumą, bei leistų išplėsti konteinerių perkrovimo vietas.

Vis dėlto šį projektą lydėjo ir vietos bendruomenių nuogąstavimai dėl uosto ir su juo susijusios infrastruktūros plėtros poveikio jų gyvenamajai aplinkai, buvo keliami aplinkosauginiai klausimai.
Klaipėdos uosto bendrasis planas patvirtintas prieš porą metų. Anksčiau buvo skaičiuojama, kad išorinio uosto projektas būtų galėjęs kainuoti apie 800 mln. eurų. Tuo metu nerimas kilo dėl Girulių miško, kuriame planuota geležinkelių infrastruktūros plėtra, ruošiantis iki 2030-ųjų iš uostamiesčio centro iškelti beveik visus krovinius.

Kilus pasipiktinimui, kad Girulių miške dėl šių planų gali tekti iškirsti nuo 30 iki 50 hektarų miško, buvusi Vyriausybė pernai liepą pataisė nutarimo projektą ir kaip galimas geležinkelio plėtros zonas įvardijo ir Klaipėdos rajono teritorijas. „Lietuvos geležinkeliai“ savo ruožtu tvirtino, kad plėtros Giruliuose nesvarstantys.

Balandžio pradžioje pasirodžiusiame oficialiame pranešime teigiama, kad Aplinkos ministerija ir Susisiekimo ministerija sutarė atsisakyti likusių dviprasmiškų nuostatų, teikiančių prioritetą išoriniam giliavandeniam uostui Melnragėje įrengti. Patikslinus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, išorinis uostas bent artimiausią dešimtmetį plėtojamas nebus. Kartu nebenumatoma dėl geležinkelių mazgo kirsti ir Girulių miško.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad visų pirma turi būti išnaudoti esami Klaipėdos uosto pajėgumai, galiausiai turi būti atsakyta, ar išorinis uostas apskritai galimas aplinkosauginiu požiūriu.

„Vidutinio laikotarpio prioritetai plečiant uostą yra jo gilinimas, naujų teritorijų išvystymas uosto pietinėje dalyje, krovos pajėgumų geresnis išnaudojimas. Prie išorinio uosto klausimo galėtume grįžti tik ateityje“, – sakė Susisiekimo ministras.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas taip pat kalbėjo apie aplinkosaugos problemas, teigdamas, kad išorinio uosto statybų gamtosauginė kaina būtų labai didelė: „Išorinio jūrų uosto juk nepakabinsime ore, todėl diskusiją uždarome ilgam – dėl jo tegu sprendžia kitos kadencijos. Dabar galvokime apie plėtrą uosto pietinėje dalyje.“

Išorinio giliavandenio uosto plėtra numatyta pernai birželį Seimo patvirtintoje Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijoje – šalies raidos vizijoje iki 2050 m. Dabar Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano prioritetas teikiamas vidinei uosto plėtrai, o išorinio uosto klausimas plane atidedamas beveik dešimtmečiui.

Sprendiniuose kartu nebenumatytas ir Girulių miško kirtimas geležinkelio mazgui plėtoti. Dėl Girulių miško padėtį lemiančių sprendinių, siekiant maksimaliai išsaugoti mišką, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose numatoma patikslinti Girulių miško išsaugojimo prioritetą.

Svarbu emocijos, ne faktai

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas teigė, kad giliavandenio uosto projekto idėja jau anksčiau yra susilaukusi kontraversiškų vertinimų, Baltarusijos ar Rusijos tranzitas neturi daug bendro su giliavandenio uosto idėja, o Rusijos žiniasklaidos straipsniuose pateikti teiginiai skirti sukelti emocijoms, pamirštant faktus.

Klaipėdoje prie Melnragės – užšalusi jūra
Foto: Tomas Sakalauskas

Pasak T. Janeliūno, tokie Rusijos žiniasklaidos bandymai supinti Klaipėdos uosto projektą ir tranzitą iš Rytų yra ne kas kita, o bandymas diskredituoti Lietuvos užsienio politiką.

„Vienas iš Rusijos propagandos nuolatinių akcentų – bandymai pabrėžti, kad Lietuva yra labai priklausoma nuo Baltarusijos ir Rusijos krovinių, o aštresni santykiai su Rytų kaimynėmis itin kenkia Lietuvos ekonomikai.

Tai yra tipinė dezinformacinė linija, skirta įtvirtinti negatyvią mintį, jog Lietuvos užsienio politika yra ekonomiškai nenaudinga šalies žmonėms. Tokios dezinformacinės klišės ne kartą buvo paneigtos elementariais statistiniais duomenimis, tačiau bendras naratyvas nesikeičia“, – teigė T. Janeliūnas.

Ne ką mažiau kontroversijos į diskusijas dėl uosto projekto įnešė ir Kinijos veiksnys, apie kurį vis daugiau kalbama jau nebe tik su šia šalimi konkuruojančiose Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet ir Lietuvoje.

„Klaipėdos giliavandenis uostas senokai buvo vertinamas kontraversiškai. Jo vizijos ilgą laiką buvo siejamos su Kinijos investicijomis ir Lietuvos įsitraukimu į Kinijos remiamą „Vieno kelio, vienos juostos“ projektą – manyta, kad jei Kinijos prekių srautai eitų per Lietuvą, tam reikia ir naujų krovos pajėgumų. Tačiau pastaraisiais metais suvokta, jog Kinijos investicijos ir potenciali uosto kontrolė būtų labai žalinga saugumo požiūriu. Kintant Lietuvos požiūriui į santykius su Kinija, keičiasi ir investavimo perspektyvų vertinimas“, – pridūrė politologas.

Pasak profesoriaus, Baltarusijos valdžios sprendimas nukreipti krovinius iš Klaipėdos į Rusijos uostus neturi nieko bendra su giliavandenio uosto projekto idėja.

„Baltarusijos krovinių nukreipimas iš Klaipėdos uosto yra visai kita tema ir nesusijusi su giliavandenio uosto perspektyvomis. Tačiau ne pirmas kartas, kai rusiška propaganda tiesiog suverčia į tą patį katilą skirtingus dalykus – juk dezinformaciniams pranešimams svarbu emocijos, o ne faktai“, – teigė T. Janeliūnas.