Pandemijos pusiausvyrai Lietuvoje banguojant ir išliekant labai trapiai, Lietuva toliau visas viltis deda į vakcinavimo programą nuo koronaviruso. Tačiau netgi po to, kai siekdami išsklaidyti abejones dėl pasitikėjimo „AstraZeneca“ būtent vakcina šią savaitę pasiskiepijo šalies vadovai, ėmė skiepytis ministrai, Seimo nariai, viltys iki vidurvasario ar net vasaros pabaigos vakcinomis apsaugoti 70 proc. šalies gyventojų vertinamos skeptiškai.

Viskas priklauso nuo Vakarų šalių gamintojo vykdomų pažadų tiekti vakcinas, o šis procesas jau nesyk strigo ir nuvylė ne tik Lietuvą, bet ir kitas ES šalyse.

Dar daugiau, aktyvi Rusijos propagandos kampanija, kuria menkinama „AstraZeneca“ vakcina ir liaupsinama „Sputnik V“, regis, suveikė bent keliose šalyse – Vengrijoje, Slovakijoje, kur rusiškos vakcinos laukiama išskėstomis rankomis, o Čekijoje, Italijoje ir Vokietijoje rimtai svarstoma apie „Sputnik V“ naudojimą. Ir nors dar savo galutinio žodžio netarė Europos vaistų agentūra (EVA), tirianti rusiškąją vakciną, o ES jau išsakė savo skeptišką požiūrį į „Sputnik V“ (ir susilaukė griežto atsako iš Rusijos), Kremlius demonstruoja, kad į ES nebežiūri rimtai.

Pasak, Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, „neliko jokių santykių su ES“, kuri esą ir nutraukė šiuos santykius, o Rusijos „partnerėmis liko tik atskiros Europos šalys, norinčios vadovautis savo nacionaliniais interesais“. Tokia iškalbinga frazė, regis, tik patvirtina ekspertų įspėjimus, kad Rusija, regis, rimtai pasiryžo įvaryti pleištą į Europos paširdžius.

KGB operacijos „Infekcija“ tęsinys?

„Tai yra įprasta Rusijos strategija: silpninti Vakarus, skaldyti ES, didinti savo įtaką pasaulyje“, – Rusijai kritikos negailėjo Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Marius Laurinavičius. Anot jo, tai, ką daro Rusija nuo pandemijos pradžios, ne be pagrindo vadinu nauja operacija „Infekcija“ – Šaltojo karo metais vykdyta milžiniška operacija, pasinaudojant ŽIV virusu, kai bandyta kaltinti Vakarų šalis, ypač JAV sukūrus šį virusą, kuris 9-dešimtmetyje. Tai, kad AIDS neva yra JAV vyriausybės kūrinys ir panašias sąmokslo teorijas skleidė KGB, o vėliau tokį sovietų saugumo vaidmenį pripažino ir vienas sovietų, vėliau ir Rusijos žvalgybininkų Jevgenijus Primakovas.

Tačiau, anot M. Laurinavičiaus, dabartinė Rusijos operacija yra dar sudėtingesnė: ji apjungia dezinformacijos, įtakos operacijas, bandymus didinti įtaką pasaulyje pasinaudojant ir „Sputnik V“ vakcina, ir Vakarų skaldymu.

Ir tai vyksta jau kurį laiką – nuo Kremliaus kurstytų sąmokslo teorijų apie JAV neva pavogtas kaukių siuntas ar net vakcinas iki propagandinių operacijų gabenant „humanitarinę pagalbą“ Amerikai bei Italijai. Vėliau paaiškėjo, kad dalis jos tiesiog pavojinga gyvybei.

„Dalis tos operacijos yra sėkminga ir naudojamasi Vakaruose esančiai Rusijos agentais, kai kurie jų yra Vakarų šalių vyriausybėse“, – įsitikinęs M. Laurinavičius.

Jis priminė, kad „Sputnik V“ iki šiol nėra patvirtinta EVA, o dėl duomenų nepatikimumo kritikos sulaukė net ir visuotinai pripažintas leidinys „Lancet“ kuriame buvo pasirodęs tyrimas apie rusiškąją vakciną. Pažymėta, kad Rusija itin skubėjo patvirtinti „Sputnik“ ir neatliko visų reikiamų bandymų, o dabar ją siūlo ir net perša Vakarų šalims, nors Rusija pati yra pripažinusi, kad iki vasaros pradžios tesuspės paskiepti vos 40 mln iš 144 mln. savo gyventojų.

„Tai apie ką mes kalbame? Šiuo metu mums primesta diskusija apie vakciną, kurios patikimumu ar veiksmingumu abejojama. Ir jei Rusija viena ranka bando pavogti duomenis apie vakarietiškas vakcinas, vykdo dezinformacinę kampaniją prieš „AstraZeneca“ – kas yra patvirtinta, o kita siūlo savo nepatvirtintą vakciną, tai gal reikia susimastyti?“, – abejonių neslėpė ekspertas.

Jis pripažino, kad Vengrijos ir kitų šalių pavyzdžiai tik ir įrodo vieną, kad atsainus požiūris į „Sputnik“ naudojimą pirmiausiai yra ne Rusijos, o Europos problema, kuri neužtikrino sklandaus vakarietiškų vakcinų tiekimo ir nepasiruošė tikėtinoms informacinėms atakoms iš Kremliaus.

Kremliaus dezinformacinės kampanijos apie AIDS dalis
Foto: wikipedia

„Rusija daro tai, ką mes jai leidžiame. Problema ne galėjime, o noruose. Žiūrint į valstybes į vakarus nuo mūsų, tai jos nenori nieko daryti, joms priimtina, kad viena ranka vykdoma dezinformacija, o mes kažkodėl turime vertinti „Sputnik“, kuri dar nepatvirtinta, kaip vieną alternatyvų“, – pažymėjo M. Laurinavičius.

Kremliaus ginklais nepakariausi

Tuo metu „Atlantic Council“ skaitmeninės ekspertizės tyrimų laboratorijos asocijuotas direktorius Lukas Andriukaitis, kuris ne vienerius metus iš įvairių šaltinių analizuoja Kremliaus propagandos tendencijas, pažymėjo, kad ypač pastaruoju metu pastebimas ryšys tarp „Sputnik“ ir „AstraZeneca“.

„Naudodami socialinių medijų analizės įrankius galime pažiūrėti kokie įrašai ar straipsniai sukelia daugiausiai susidomėjimo – būtent į „AstraZeneca“ nutaikytos dezinformacijos suaktyvėjimas, „Sputnik V“ bandoma pateikti, kaip tam tikrą alternatyvą. Matome, kad Kremlius šį chaosą pakankamai neblogai išnaudoja“, – pabrėžė L. Andriukaitis.

Jo teigimu, Rusija naudojasi tuo, kad Vakaruose nėra tokio skeptiško požiūrio į Kremliaus retoriką ir veiksmus, kaip posovietinėse šalyse, būtent todėl ten „Sputnik V“ gali būti priimama, kaip normali alternatyva. Be to, esą stiprėja „nepainiokime vakcinų su politika“ požiūris.

Josepas Borrellis, Sergejus Lavrovas
Foto: Itar-Tass / Scanpix

Ir jei Lietuvoje, išskyrus kelis regionus, tam pavyksta atsispirti, tai vakaruose, anot specialisto, netrūksta neutralaus naivumo, kai „Sputnik V“ virsta alternatyva. O Lietuvos požiūris išlieka skeptiškas.

„Lietuva neketina pirkti „Sputnik V“ vakcinos. Pasitikime tik vakcinomis, kurios išbandytos, patikrintos ir gaminamos Vakarų kompanijų, atitinkančių euroatlantinius kriterijus“, – teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Bet vis dėlto, jeigu EVA patvirtins, kad „Sputnik V“ – saugi vakcina, kas tada?

„Kai įrodymai bus, tada bus galima ir kalbėti. O Lietuvos pozicija neturi keistis, nes tai buvo ne apie „Sputnik V“ vakcinos patikimumą ir efektyvumą“, – teigė M. Laurinavičius, pažymėjęs, kad svarbesnė yra politinė dalis: ar priešinamės hibridiniam karui, ar pasiduodame.

Rusijos gynybos ministerijos platinamos nuotraukos
Foto: Itar-Tass / Scanpix

Jis nesutiko netgi su viešojoje erdvėje pasitaikančiais vaizdingais palyginimais, esą jei „Sputnik V“ vakcina bus patvirtinta EVA, tai neliks jokių kliūčių šios vakcinos, kaip ginklo naudoti prieš pavojingesnį priešą – koronavirusą. Panašiai, kaip ir Lietuvos partizanai, kovoję prieš okupantus sovietiniais ginklais arba bet kurie Rusijos priešai, kovojantys iš jo gautais „Kalašnikov“ automatais. Anot M. Laurinavičiaus, tai yra primestas naratyvas.

„Ši žinutė įtvirtina Kremliaus naratyvą, kad dabar neva turim bendrą priešą“, – teigė M. Laurinavičius, priminęs, kad „Sputnik“ kampanijoje netgi naudojamas Antrojo pasaulinio karo ir sąjungininkų prieš hitlerinę Vokietiją naratyvas.

„Antra, partizanai nepirko ginklų iš sovietų, taigi patys nefinansavo karo prieš juos. Jei pirktume „Sputnik“ iš Rusijos (o kitų būdų lyg ir nėra), finansuotume karą prieš mus. Ir trečia, partizanai nepasitikėjo sovietų žodžiu – ginklus jie išbandė patys. O mes dabar verčiami pasitikėti Kremliumi. Taip kuriama pasitikėjimo ir nuraminimo atmosfera apskritai“, – teigė M. Laurinavičius.

Jo manymu, alternatyvos, kad neturime pakankamai vakarietiškų alternatvų nėra, nes net jei „Sputnik“ būtų patvirtintas, tai įvyktų tik gegužę, o kalbat apie vakcinų tiekimą, viskas nusikeltų dar vėliau, kai Lietuva jau bus paskiepyta.