Estijos gynybos misterija šių metų kovo 6 dieną pristatė praėjusių metų rugsėjį šalyje atliktos visuomenės nuomonės apklausos šalies gynybos klausimais rezultatus.

Apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti šalies gyventojų požiūrį į Estijos valstybę ir jos institucijas, saugumo ir gynybos klausimus, požiūrį į šalies ginkluotąsias pajėgas ir jų organizavimą, NATO, krašto apsaugos mokymą mokyklose ir medijų vartojimo įpročius.

Bendras apklausos rezultatų pateikimas ir jų analizė sudaro 124 puslapių leidinį, kuriame galima susipažinti su Estijos gyventojų požiūriu į visas anksčiau išvardintas temas. Tačiau Estijos jaunuolių pasiryžimo ginti savo valstybę klausimas sulaukė skubotų ir nepagrįstų Kremliaus propagandistų išvadų, neva šalies moksleiviai yra ruošiami karui su Rusija.

Rusija klausimuose neminima

Leitmotyvą, esą Estija ruošia moksleivius karui su Rusija, paskleidė Rusijos žiniasklaidos milžinas RT (anksčiau žinomas kaip „Russia Today“), kurio kalbinti ekspertai apklausos rezultatus interpretavo, kaip augančią rusofobiją. Naujienos santrauką lietuvių kalba parengė „Sputnik“ portalas, į mūsų šalies piliečius kreipdamasis skandalinga antrašte: „Estijos moksleiviai ruošiasi karui su Rusija“.

Vadovaujantis gynybos ministerijai pateiktu raportu, reprezentatyvi Estijos gyventojų apklausa parodė, jog net 79 procentai Estijos gyventojų palaiko šalies krašto apsaugos modelį, kai šalies ginkluotąsias pajėgas sudaro profesionalūs kariai ir rezervistai. Parama šauktinių sistemai šalyje taip pat išlieka didelė ir siekia apie 90 procentų. 77 procentai apklaustų gyventojų mano, kad Estija turėtų priešintis ginkluotai agresijai.

Didžiausio Kremliaus žiniasklaidos dėmesio sulaukė šalies jaunimą ir mokyklos programas analizuojantys klausimai. Apklausa parodė, kad per metus beveik dešimtadaliu išaugo šalies jaunulių, pasiryžusių dalyvauti Estijos gynyboje, skaičius – nuo 54 iki 63 procentų.

„Svarbu pastebėti ir tai, kad 81 procentas šalies gyventojų mano, kad krašto apsaugos mokymas yra būtinas vidurinio ugdymo mokyklų programose. Šie skaičiai patvirtina, kad krašto apsaugos švietimo programa turi judėti į priekį,“ – komentuodamas apklausą teigė Estijos gynybos ministras Kalle Laanetas.

Pastarieji teiginiai, RT ir Sputinik teigimu, esą rodo, jog šalies moksleiviai yra ruošiami karui su Rusija. Tam patvirtinti cituojamas ir vasario 23 dieną K. Laaneto šalies nacionaliniam transliuotojui duotas interviu, kurio metu jis įvardijo Rusiją kaip pagrindinę grėsmę Estijai.

Estijos kariai
Foto: AP / Scanpix

Pirmiausia svarbu pažvelgti į realias Rusijos žiniasklaidoje aptariamų klausimų formuluotes. Siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų pasiryžimą dalyvauti šalies gynyboje, jų buvo klausiama 3 esminių dalykų. Pirma – ar Estija turėtų priešintis ginklu, jei būtų užpulta kitos šalies, nepaisant to, kokia ta šalis bebūtų? Antra – jei Estija būtų užpulta, ar pagal savo gebėjimus ir galimybes prisidėtumėte prie šalies gynybos? Trečia – ar bandytumėte išvykti iš šalies, jei Estija būtų užpulta?

Tyrimas parodė, kad lyginant amžiaus grupes, žmonių, palaikančių ginkluotą Estijos pasipriešinimą prieš agresiją iš užsienio, dalis yra santykinai panaši: didžiausią pritarimą šis klausimas turėjo vyriausioje (60+ metų) ir jauniausioje (15-19 metų) amžiaus grupėse. Nei viename iš šių klausimų ar jų atsakymų Rusija nėra niekaip minima, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad šalies jaunimas yra specifiškai pasirengęs kariauti su ja.

Tyrime nebuvo klausiama, ar krašto apsaugos mokymas mokyklose turi būti privalomas. Tyrėjai klausė, ar turėtų būti sudarytos galimybės mokytis krašto apsaugos visose šalies vidurinėse mokyklose. 81,4% apklaustų gyventojų, iš kurių 83,4% estų ir 77,1% kitų tautybių šalies gyventojų, mano, kad tikrai ar tikriausiai būtina turėti galimybę mokytis krašto apsaugos. Didžiausią pritarimą šis klausimas turėjo vyriausioje (60+ metų) ir jauniausioje (15-19 metų) amžiaus grupėse. Klausime ar jo atsakymuose Rusija nėra niekaip minima.

Cituojamas vasario 23 dienos ministro K. Laaneto interviu neturi absoliučiai nieko bendra su pristatyta apklausa, mat apklausa vykdyta 2020 metų rugsėjo mėnesį, o interviu duotas šių metų vasarį. Apklausos vykdymo metu Estijos gynybos ministro pareigas vis dar ėjo centro-dešinės partijos „Isamaa“ ministras Jüris Luikas. K. Laanetas ministro pareigas eiti pradėjo tik 2021 metų sausio 26 dieną, Estijai suformavus visiškai naują šalies vyriausybę. Jo pareiškimai negalėjo turėti jokios įtakos apklausos rezultatams.

Saugumo matematika

RT tekste taip pat teigiama, kad Estijos vyriausybė neva „gąsdina“ galima agresija iš Rusijos, taip siekdama užsitikrinti šalies gyventojų paramą šalies gynybos biudžeto didinimui. Gynybos išlaidų augimas Estijoje yra pakankamai stabilus, o jo formavimui įtaką daro du svarbūs veiksniai.

Pagrindiniu kriterijumi išlieka neformalus 2 procentų nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) sumos skyrimo šalies gynybai susitarimas NATO sąjungininkų tarpe.

Svarbiu biudžeto formavimo kelrodžiu yra ir šalies nacionalinėje gynybos strategijoje 2017 – 2026 metams išsikeltų tikslų vykdymas: dviejų šalies brigadų modernizacija, paverčiant jas visiškai mechanizuotomis, taip pat šalies oro ir jūros gynybinių pajėgumų stiprinimas.

2021 metais Estijos biudžete gynybos išlaidos padidėjo iki 645,4 mln. eurų, taip sudarydamos 2,29 procento BVP. Šis sąlyginai didelis dalies nuo BVP šuolis (2020 metais išlaidos gynybai sudarė apie 2,14 procento nuo BVP) buvo sąlygotas to, jog buvo siekiama išlaikyti pakankamą finansavimą jau suplanuotų programų tąsai bei dėl COVID-19 pandemijos juntamą BVP susitraukimą.

Lyginant su 2020 metais, gynybos biudžetas praktiškai išaugo kiek daugiau nei 30 milijonų eurų. Palyginimui bendros 2021 metų Estijos biudžete suplanuotos šalies išlaidos sudaro kiek daugiau nei 13 milijardų eurų.

Teiginiui, jog Estija yra pasiryžusi ne pagal išgales didinti gynybos biudžetą, sustiprinti cituojama ir šių metų pradžioje garsiai nuskambėjusi Estijos gynybos pajėgų vado generolo majoro Martino Heremo mintis, jog šaliai, norint sėkmingai atremti karinę grėsmę iš Rytų, gynybos reikmėms reikėtų skirti apie 6,5 procento BVP.

Vis dėlto pamirštama paminėti, kad tame pačiame interviu M. Heremas teigė, jog naujoji Estijos vyriausybė neturėtų daryti jokių esminių pakeitimų 2021 metų biudžeto gynybos srityje.