Dar vasario 15 d. kalbėdamas spaudos konferencijoje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad derėtų permąstyti šiuo metu Aljanso teritorijoje vykdomų misijų finansavimo modelį:
„Šiandien NATO kelias – teikti Aljanso pajėgumus, organizuoti atgrasymo ir gynybos veiklą, pvz.: kovines grupes rytinėje Aljanso dalyje, oro policijos misijas, nuolatinės karinių jūrų pajėgų dislokavimo operacijas, finansuojamus taip, kad pajėgumus suteikianti šalis, juos ir finansuoja.
Taigi jei siunčiame tam tikrą kiekį karių į NATO kovinę grupę Lietuvoje, kaip tai daro Norvegija, tai už šią misiją moka Norvegija. Manau, kad turėtume tai pakeisti,“ – teigė J. Stoltenbergas.
Ši citata ir tapo pagrindiniu „įrodymu“ skleidžiant dezinformaciją, jog Lietuvai teks papildomai susimokėti už NATO apsaugą, nors iš tikrųjų kontekstas – visai kitas.
Pasinaudojus pastarąja citata, dezinformaciją apie Baltijos šalis nuolat skleidžiančiame „The Baltic World“ naujienų portale pasirodė straipsnis, spekuliuojantis, jog ši J. Stoltenbergo mintis gali reikšti tai, kad Baltijos šalims teks išleisti daugiau pinigų priimant sąjungininkų karius arba likti be Aljanso apsaugos.
Šiuo tekstu dalinosi ir kitas gerai žinomas Kremliaus propagandos portalas „Baltnews.lt“, kuriame teigiama, kad Baltijos šalys dėl nepakankamo finansavimo gali likti be NATO paramos.
Vis dėlto „The Baltic World“ išskirta NATO generalinio sekretoriaus citata neturi nieko bendra su kalbomis apie tai, jog Baltijos šalims teks kaip nors susimokėti už NATO paramą.
2019 m. pabaigoje NATO pradėjo programą, kuria siekiama atnaujinti Aljansą ir pritaikyti jį prie šiuolaikinių ir ateities iššūkių. 2020-ųjų birželį generalinis sekretorius išdėstė prioritetus ir pateikė „NATO 2030“ pasiūlymų paketą.
Programa suburia sąjungininkių sprendimų priėmėjus, pilietinės visuomenės, viešojo ir privataus sektoriaus ekspertus bei jaunimą, kad jie galėtų iš naujo permąstyti, kaip sustiprinti NATO. Šio proceso rezultatus J. Stoltenbergas pateiks NATO vadovams, kai jie susitiks Briuselyje 2021 metais.
Būtent šių diskusijų fone yra siūloma apsvarstyti NATO bendro finansavimo plėtrą, apie kurią kalbama ir aptariamoje žinutėje. Šiuo metu nagrinėjamas planas reikštų bendrą karinių pajėgų, budinčių valstybėse narėse, besiribojančiose su Rusija, oro policijos operacijų, karo laivų dislokavimo, vykdant nuolatines jūros apsaugos misijas ar karines pratybas, finansavimą. Bendras biudžetas nebūtų naudojamas karinėms operacijoms už NATO teritorijos ribų.
Tai patvirtino ir Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento specialistai, kurių teigimu, kalbų apie tai, jog priimanti šalis turėtų pati finansuoti teritorijoje esančias NATO pajėgas apskritai niekada nebuvo.
„Atkreipiame dėmesį, kad NATO generalinis sekretorius kalba apie bendrų NATO fondų panaudojimą, o kalbos apie tai, kad priimančioji šalis finansuotų jos teritorijoje esančias NATO pajėgas, niekada nebuvo. Lietuva teigiamai žiūri į diskusiją dėl platesnio NATO bendro finansavimo panaudojimo,“ – teigiama SKD atsakyme.
Pasak spaudos pranešimų, kai kurie NATO diplomatai šiuos pasiūlymus vertino atsargiai, mat klausimai, kaip būtų pildomas ir valdomas bendras biudžetas, vis dar lieka atviri. Bendras NATO biudžetas yra palyginti nedidelis ir siekia maždaug 2 milijardus dolerių. Didžioji dalis šių lėšų dengia administracines ir infrastruktūros išlaidas.
Planas taip pat vis dar karštai diskutuojamas, mat baiminamasi, jog dėl koronaviruso didesnės išlaidos gynybai gali sulaukti pasipriešinimo iš skirtingų šalių visuomenių ir politikų. Kalbama ir apie tai, jog pastarasis planas yra tiesiog skirtas nuraminti JAV.
Ir nors buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuolat pabrėždavo, kad kitos Aljanso narės yra skolingos Amerikai ir turės „susimokėti“ už apsaugą, NATO vadovas ar Aljanso narės tokio tiesmuko plano, kad priimančios šalys turėtų tiesiog dengti dislokuotų NATO karių išlaidas nesvarstė.
