Netikėtai daug dėmesio propagandiniame „Baltnews“ portale susilaukė vasario 12 dieną vykęs Lietuvos ir Latvijos prezidentų virtualus susitikimas. Egilas Levitas ir Gitanas Nausėda be kitų temų lakoniškai aptarė Baltarusijos klausimus. Taip pat buvo aptartas ir COVID-19 vakcinavimo procesas, su Astravo atomine elektrine sietini klausimai.

Po prezidentų susitikimo Kremliaus žiniasklaidoje buvo padarytos toli siekiančios išvados. Lietuvai ir Latvijai buvo mesti kaltinimai neva planuojant ir organizuojant naujus prezidento rinkimus Baltarusijoje, tokiu būdu suformuojant kontroliuojamą vyriausybę. Tiesa, įrodymų tokiems teiginiams pagrįsti pateikta nebuvo.

Absurdiški kaltinimai

Tekstą autorius pradeda teigdamas, jog Vilnius ir Ryga šiemet planuoja organizuoti naujus prezidento rinkimus Baltarusijoje. Neva Lietuvai už kaimyninės valstybės stabilumą kur kas svarbiau yra turėti silpną ir kontroliuojamą vyriausybę Minske.

Taip pat naudojamas ir jau įprastu Kremliaus žiniasklaidai tapęs naratyvas, jog verčiau Lietuva ir Latvija imtųsi savų problemų sprendimo. Siekdamas pagrįsti savo teiginius, teksto autorius cituoja BNS pranešimą apie paskutinį E. Levito ir G. Nausėdos pokalbį.

„Be kita ko, E. Levitas ir G. Nausėda sutarė toliau palaikyti pastangas dar šiais metais surengti laisvus Baltarusijos prezidento rinkimus, parengti papildomas regioninio lygmens sankcijas Minsko režimui už žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus,“ – teigiama cituojamame pranešime.

Būtent ši citata esą demonstruoja siekį įvykdyti valdžios perversmą ar juo labiau norą Minske įkurdinti Baltijos šalims paklusnią vyriausybę. Pozicijos, jog Baltarusijoje 2020 metų rugpjūtį vykę rinkimai buvo suklastoti ir šalyje turi būti suorganizuoti nauji, laisvi ir demokratiški rinkimai, oficialiai laikosi visa Europos Sąjunga. Lietuva nėra išimtis ir buvo viena pirmųjų, kuri laikėsi tokios pozicijos nuo pat pernai rugpjūčio.

Be to, savo paramą Baltarusijos opozicijai ES įrodo ne tik simboliniais gestais, pavyzdžiui, prestižinės Andrejaus Sacharovo vardo premijos įteikimu režimo oponentams, bet ir sankcijomis už žmogaus teisių pažeidimus bei rinkimų klastojimą atsakingiems šalies pareigūnams bei režimą išlaikančioms įmonėms.

Šių sankcijų tikslas – daryti spaudimą Baltarusijos politiniams vadovams, kad būtų užkirstas kelias tolesniam smurtui ir represijoms, paleisti visi politiniai kaliniai ir kiti neteisėtai sulaikyti asmenys bei pradėtas tikras ir įtraukus nacionalinis dialogas su platesne visuomene.

Būtent taikiam demokratizacijos procesui, lydimam ekonominės pagalbos Baltarusijai (kurią teikti yra pasirengusi ES) pritaria Lietuva. Pastarąjį procesą su kaimyninės Latvijos vadovu ir aptarė prezidentas G. Nausėda. Ką tai turi bendro su siekiu vykdyti perversmus ar siekti Minske įtvirtinti Lietuvai nuolankią vyriausybę Kremliaus ruporai nepaaiškino.

Giria A. Lukašenkos patirtį

Autoriaus teigimu, Baltijos šalys ir Lenkija suvokia savo ribotas galimybes veikti vienos (t.y., be Europos Sąjungos partnerių paramos). E. Levitą ir G. Nausėdą bandoma sumenkinti, kaip neva neturinčius politinės patirties, tvirto užnugario.

Aliaksandras Lukašenka

Tad kaip Baltijos šalys vienu metu gali siekti savarankiškai pakeisti valdžią Minske ar juo labiau į valdžios pozicijas įtvirtinti sau palankius žmones, jei pats autorius pažymi, jog veiksmams Baltarusijoje reikalinga ES parama? Tai savotiškai paneigia autoriaus teiginius apie vienašališkus Vilniaus ir Rygos tikslus ar juo labiau bet kokius vienašališkus veiksmus.

Kaip priešpriešą Lietuvos ir Latvijos prezidentams autorius parodo Baltarusijos vadovą Aliaksandrą Lukašenką. Teigiama, kad A. Lukašenka per savo 26 metų valdymą mokėsi iš tikrų užsienio politikos autoritetų, tokių kaip Helmutas Kohlis, Gerhardas Schroderis ar Angela Merkel. I. Černikovas teigia, jog A. Lukašenka galėtų nesunkiai pakeisti politines sistemas kaimyninėse valstybėse (t.y. Baltijos šalyse), jei tik to panorėtų.

Tiesa, nepanašu, kad A. Lukašenka šiuo metu klausytųsi vienos iš savo „mokytojų“ – A. Merkel – siunčiamų signalų. Straipsnio autoriaus teiginys, jog A. Lukašenka puikia jaučia nuotaikas savo šalyje, pažvelgus į naujausias Baltarusijos visuomenės apklausas, taip pat neatrodo tikslus.

Vasario pradžioje Vokietijos kanclerė ne tik eilinį kartą pasmerkė Baltarusijoje vykdomas represijas bei pasisakė už sankcijas visiems prisidedantiems prie žmogaus teisių pažeidimų šalyje. Ji taip pat paskelbė, jog Vokietija baltarusiams ruošią platų humanitarinės pagalbos paketą, kuriame bus numatytas ir supaprastintas vizų gavimo mechanizmas ir stipendijos studijoms Vokietijoje, ir parama nepriklausomai šalies žiniasklaidai.

Pasak organizacijos „Chatham House“ paskelbtos naujausios Baltarusijos visuomenės apklausos, kiek daugiau nei 60 procentų baltarusių tiki, jog Prezidento rinkimai buvo suklastoti. Beveik 60 procentų remia taikius protestus ir net 70 procentų pasisako už tai, jog šalies valdžia turėtų derėtis su protestuotojais. Daugiau negu aiškūs signalai, kuriuos autorius, deja, nutyli.

Nepatikima opozicija?

Tekste taip pat siekiama išnaudoti dėl sankcijų Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valdomai Druskininkų sanatorijai „Belorus“ kilusį skandalą, kai dėl įvestų sankcijų nukentėjo keli šimtai sanatorijoje dirbančių lietuvių.

Pastarasis skaudus ir sudėtingas atvejis Rusijos žiniasklaidoje dažnai yra pateikiamas, kaip Lietuvos politikos Baltarusijos atžvilgiu nesėkmės įrodymas. Ši istorija, pasak paskutiniųjų žiniasklaidos pranešimų, šiuo metu yra persikėlusi į šalies teismus.

„Baltnews“ straipsnio autorius teigia, jog Baltarusijos opozicija Lietuvos pareigūnams teikia nepatikimą informaciją, nes realią ir patikimą informaciją gali suteikti tik tokio paties lygmens institucija, t.y. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija.

Aliaksandras Lukašenka

Iš tikrųjų Baltarusijos opozicijos gretose yra daugybė skirtingų pilietinių ir visuomeninių organizacijų, judėjimų, nepriklausomos žiniasklaidos priemonių.

Nors dažnai bandoma teigti, jog dauguma šių organizacijų dirba užsienyje, vis dėl to, nepaisant režimo represijų, kurios vyksta ir šiomis dienomis, didžioji dalis po demokratinės opozicijos skėčiu suvienijusių organizacijų dirba pačioje Baltarusijoje. Tai įrodo ir nuolat vykstantys opozicijai priskirtinų organizacijų aktyvistų sulaikymai.

Baltarusijos demokratinės opozicijos įvairovę puikiai įrodo ir A. Sacharovo premijos teikimo metu įvardintų ryškiausių opozicionierių sąrašas. Sąraše ilgamečiai šalies opozicionieriai Alesius Bialiackis ir Mikola Statkevičius, per pastaruosius prezidento rinkimus iškilusios opozicijos lyderės Sviatlana Cichanouskaja ir Maryja Kalesnikava, pagrindiniu naujienų iš Baltarusijos šaltiniu tapusio „NEXTA“ projekto kūrėjas Sciapanas Pucila, Nobelio literatūros premijos laureatė, rašytoja Sviatlana Aleksijevič, bei daug kitų skirtingų sričių aktyvistų.