„Įvardytas NATO prevencinio smūgio Kaliningrado sričiai scenarijus“, – tokios antraštės dar sausio pabaigoje ėmė suktis Kremliaus kontroliuojamuose žiniasklaidos kanaluose – „RIA Novosti“, „Izvestija“.
Tai jau skambėjo rimtai, bet nepakankamai sensacingai, tad kiti Kremliaus ruporai nusprendė neatsilikti. „Gazeta.ru“ vieną po kito išleido net du straipsnius: „JAV ekspertai atskleidė NATO smūgio Kaliningradui planą“ ir „Keturi taikiniai: ką NATO planuoja sunaikinti Kaliningrade“, pabrėžiant, kad būtent amerikiečių ekspertai esą sukūrė prevencinio NATO smūgio Kaliningradui scenarijų.
O sensacijomis mintantis ir ryšių su Kremliaus saugumo struktūromis turintis Life.ru nesismulkino ir dar aukščiau iškėlė kartelę, paskelbęs, kad „Amerikiečių kariškiai aprašė Kaliningrado užėmimo planą“, esą tai darys NATO pajėgos, kuriose pagrindinis vaidmuo numatytas Lenkijai.
Iš tikrųjų nieko panašaus apie tariamus Kaliningrado užpuolimo ar juo labiau užėmimo scenarijus jokie amerikiečių bei NATO ekspertai ar kariškiai viešai nesvarstė.
Rėmėsi fantazija ir realiais tyrimais
Viskas prasidėjo nuo vieno nekuklaus įrašo privačiame anglakalbiame tinklaraštyje, kur savo keistus svarstymus paliko „Wojciechas L“. Būtent pastaruoju prisistatančio straipsnis „Kaliningrado gambitas: NATO prevencinio smūgio scenarijus“ formaliai atkreipė Rusijos žiniasklaidos dėmesį ir pakurstė fantaziją. Straipsnis paviešintas britų istoriko ir ginklų mėgėjo Matthew Mosso redaguojamame tinklaraštyje „Overt Defense“ – tai nėra joks oficialus NATO ar JAV kariškių ir netgi ne analitinio centro tinklapis. Tokiu jis ir neapsimeta.
Įkurtas prieš kelerius metus jis yra skirtas plačiai gynybos ir karine tematikomis besidominčiai auditorijai, čia publikuojami maždaug trys įrašai per dieną, penkias dienas per savaitę, dauguma jų trumpi – 300-400 žodžių straipsneliai, kurie paremti oficialiais pranešimai.
„Rašantieji yra daugiausiai gynybos žurnalistai ar tie, kurie dirba žinomesniems leidiniams“, – pabrėžia M. Mossas, kuris taip pat pažymi, kad jo tinklaraštyje galima aptikti ir ilgesnių autorinių straipsnių. Būtent toks yra „Wojciecho L“ įrašas apie tariamą Kaliningrado neutralizavimo scenarijų. Čia netrūksta keistenybių ir tikrų tyrėjų surinktos informacijos.
Pavyzdžiui, Kaliningradas „Wojciecho L“ įraše pristatomas ir šiais laikais retai sutinkamu alternatyviu pavadinimu – Korolevecu. Tai yra vienas pradinių variantų, kaip Rytų Prūsiją užėmę sovietai dar 1946-siais svarstė pervadinti Kionigsbergą, kol galiausiai apsisprendė pagerbti tais metais mirusį vieną savo lyderių Michailą Kalininą.
Toliau „Wojciecho L“ įraše dėstoma taip pat įdomiai parinkta informacija apie Kaliningrado sritį, pabrėžiant, kad šis eksklavas yra ne tik „liberali Rusijos dalis“, kurios daugelis iš 500 tūkst. gyventojų esą dirba arba apsiperka Lenkijoje“, bet ir militarizuota sritis, kurioje dislokuota 50 tūkst. Rusijos karių, balistinės raketos „Iskander“, galinčios „suduoti branduolinius smūgius NATO pajėgoms Rytų Vokietijoje, Lenkijoje ir Čekijoje“.
Ši informacija „Wojciecho L“ įraše paremta Konrado Muzykos pernykšte Rusijos Vakarų karinės apygardos apžvalga, kuri paskelbta JAV įsikūrusio „Laivyno analizės centro“ ( Center for Naval Analyses – CNA) tinklapyje. Šioje detalioje apžvalgoje iš įvairių šaltinių surinkta informacija ir apie Kaliningrade dislokuotas Rusijos pajėgas bei jų vystymo perspektyvas.
K. Muzyka yra ekspertas iš Lenkijoje įsikūrusio Rochan Consulting tyrimų centro. Garsiojoje britų leidybos kompanijoje „Jane's“ analitiku nuo 2012-ųjų iki 2019 metų dirbęs ekspertas specializuojasi būtent Rusijos ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų srityje, analizuodamas jų veiksmus, galimybes.
Naujausiame jo tyrime, kuris pristatytas Estijoje įsikūrusiame Tarptautiniame gynybos ir saugumo centre (ICDS), K. Muzyka analizavo būtent Rusijos ketinimus dėl galimos karinės agresijos prieš, Kremliaus vertinimu, „artimojo užsienio valstybes“ – Baltijos šalis.
Vis dėlto CNA pateiktoje analizėje nerašoma apie „50 tūkst. karių“ Kaliningrade ir juo labiau apie jų neutralizavimą puolamosios operacijos metu.
Tuo metu „Wojciecho L“ įraše kalbama būtent apie keturis tokio scenarijaus taikinius: „Iskander“ neutralizavimą ir Rusijos gebėjimo suduoti taktinį branduolinį smūgį likvidavimą, Baltijsko uosto ir Rusijos Baltijos jūros laivyno sutriuškinimą, Rusijos A2/AD (prieigos ir regiono blokavimo priemonių (angl. anti access/area denial, A2/AD) priemonių), ypač priešlėktuvinės gynybos sistemų S-400 sunaikinimą ir Rusijos pajėgų Kaliningrade sunaikinimą, taip apsaugant Baltijos šalis ir Suvalkų koridorių.
Toliau autorius aprašo tokių tikslų įgyvendinimo būdus – kokias priemones pasitelkti ir kaip jas panaudoti. Be to, neakivaizdžiai remiamasi ne tik savais pasvarstymais, bet ir kitais oficialiais tyrimais bei karinėmis simuliacijomis.
Pavyzdžiui, pateikta nuoroda į 2019-ųjų balandžio JAV Jūrų pėstininkų karinio koledžo profesoriaus Jameso Lacey straipsnį apie karines simuliacijas, kurių metu į komandas pasiskirstę dalyviai turėjo spręsti net trijų vienu metu kilusių karinių krizių – Korėjoje, Taivane bei rytų Europoje pasekmes.
Paradoksalu, kad simuliuotas konvencinis konfliktas tarp NATO ir Rusijos lemiamą tašką pasiekė ten pat, kur jau du sykius per regiono istoriją vyko lemtingi mūšiai – ne toli Žalgirio lauko, dabartinėje Lenkijoje.
Čia pagal simuliacijos scenarijų tarp JAV ir sąjungininkų pajėgų iš vienos pusės ir Rusijos – iš kitos įvyko tris paras trukusios skerdynės, kurių metu sustabdyta rusų puolamoji operacija.
Neaiškūs konflikto tikslai
Tačiau „Wojciecho L“ įraše pabrėžiamas itin neaiškią priežasčių ir pasekmių seką turintis scenarijus, kuriame būtent Lenkija yra agresorė, kurios pajėgos puola Kaliningradą „konflikto metu“, o vėliau iš jo atsitraukia. Kas ir kodėl sukelia konfliktą, pasak autoriaus, nenurodyta.
Nei tokio lenkų puolimo tikslai, nei pati operacija taip pat nenumato efektyvių ir tikėtinų Rusijos atsakomųjų priemonių – nuo konvencinių iki branduolinių smūgių, juo labiau iš Rusijos gilumos, turint omeny, kad Kaliningrado karinė grupuotė tėra nedidelė visos Rusijos Vakarų karinės apygardos dalis. „Wojciecho L“ įrašas atrodo, lyg bandymas parodyti, kad Lenkijos pajėgos yra pajėgios suduoti triuškinantį smūgį Kaliningrade esančioms pajėgoms, tarsi jos būtų izoliuotos nuo likusios Rusijos, kuri nepajėgi niekaip reaguoti.
Dar daugiau, pats konflikto scenarijus grindžiamas itin keistu ir net absurdišku pateisinimu, esą Kaliningrado karinės grupuotės „eliminavimas leidžia apsaugoti Baltijos šalis ir reikšmingai sustiprina NATO rytinio sparno gynybos atributus“ – kad ir ką tai reikštų.
„Ar verta rizikuoti priklauso nuo kitų veiksnių, tačiau bet koks veiksmas, kuriuo siekiama susilpninti Rusijos karines pajėgas pirmosiomis bet kokio konflikto dienomis būtų svarbus būsimam karui Centrinėje Europoje“, – teigia „Wojciechas L“. Nei kas tai per karas, kam jis reikalingas ir kodėl jis kyla būtent Centrinėje Europoje nepaaiškinama, tik pažymima, kad šiandien toks scenarijus yra „mažai tikėtinas“.
Išgalvoto personažo provokacija?
Vis dėlto būtent tokie pasvarstymai apie karą ir konkrečiai Lenkijos operaciją Kaliningrade neatsitiktinai sulaukė Rusijos žiniasklaidos dėmesio. Ir ne tik žiniasklaidos. Kaliningrado
srities valdžios atstovas spaudai Dmitrijus Lyskovas jau sureagavo į tariamo NATO prevencinio smūgio Kaliningradui idėją.
„Panašius fantastinius scenarijus kuria dešimtys institutų ir ekspertų, – legitimumo ir svorio „Wojciecho L“ mintims suteikė Kaliningrado atstovas ir pridūrė, – turistų srautai Kaliningrade kasmet auga. Geriau liautis svarstyti įsiveržimo planus ir pagalvoti apie turistinių maršrutų regione sukūrimą“.
Įdomiausia tai, kad „Wojciechas L“ Rusijos žiniasklaidoje virto ne tik visu „Overt Defense“ tinklaraščiu, o tai, kad jis rėmėsi JAV įkurto CNA analitiko duomenimis, Kremliaus propagandos ruporams kaip mat suteikė galimybę rašyti apie „amerikiečių ekspertus, kurie sukūrė prevencinio NATO smūgio Kaliningradui scenarijų“, nors nieko panašaus nebuvo.
Pats K. Muzyka stebėjosi ne tik tokia Rusijos žiniasklaidos išmone, bet ir atkreipė dėmesį į „Wojciechą L“, kurio mintys ir pakurstė rėksmingų antraščių fiestą. Tai, kad dešimtis straipsnių parašęs „Overt Defense“ autorius prisistato tik vardu be pavardės jau yra iškalbinga. Jis nėra joks JAV bei NATO ekspertas, analitikas ar juo labiau kariškis.
Ir nors Rusijos žiniasklaidoje tai nepažymėta, „Wojciechas L.“ „Overt Defense“ pristatomas „Jogailos universiteto Krokuvoje Humanitarinės teisės studentų asociacijos prezidentu“. Tiesa, paaiškėjo, kad nei tokios asociacijos, nei tokio prezidento Wojciecho Krokuvoje esančio Jogailos universitete nėra. Tai patvirtino ir lenkas K. Muzyka, pripažinęs, kad jam taip pat nepavyko rasti tokio asmens ar jo tariamai atstovaujamos asociacijos.
„Kažkas čia išties keisto“, – pripažino K. Muzyka. Pastaraisiais metais Lenkijos ir Baltijos šalyse jau netrūko įvairių dezinformacinių atakų, kurių metu apsimetę ekspertais, kariškiais, valstybių ar organizacijų atstovais, žurnalistais ar susirūpinusiais piliečiais neidentifikuoti asmenys klaidindavo visuomenę apie išgalvotus įvykius, dažniausiai susijusius su gynybos ir karinėmis temomis Baltijos jūros regione.
