Tuo metu, kai Lietuvoje buvo kukliai prisimenama Laisvės gynėjų diena – Sausio 13-oji, kai per tragiškus 1991-ųjų sausio įvykius prie Televizijos bokšto bei Radijo ir televizijos centro sovietų kariai nužudė 14 žmonių ir dar šimtus sužalojo, Rusijos sostinėje ramiai vyko renginys, kurį organizavo Visuomeninė Rusijos federacijos taryba. Ją 2005 asmenine iniciatyva įsteigė ir globoja pats Vladimiras Putinas. 168 narių komitetas neva yra Rusijos pilietinės visuomenės taryba, kuri formaliai teikia pasiūlymus federalinei valdžiai.

Renginio tema – Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje 1991 metais, o įvardytas tikslas – „priešinimasis istorijos klastojimui“. Paradoksalu, kad pusantros valandos trukmės renginyje dalyvavo ne tik buvęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, bet ir nuteistieji Sausio 13-osios byloje.

Tarp tokių buvo ir Michailas Golovatovas, buvęs KGB specialiosios paskirties dalinio „Alfa“ vadas, kuris, kartu su keliasdešimt „Alfa“ karių šturmavo 1991 m. sausio 13-ąją šturmavo TV bokštą – būtent „Alfa“ šturmo metu veržiantis į pastatą buvo nužudytas vienas civilių vestibiulyje.

Kitas renginio dalyvis – buvęs 3-asis Lietuvos komunistų partijos sekretorius Algimantas Naudžiūnas, kuris Sausio 13-osios byloje 2019-siais buvo už akių nuteistas 10 metų nelaisvės už perversmo organizavimą bei prisidėjimo prie karo nusikaltimų prieš civilius.

Dar vienas daugeliui lietuvių ypač po sausio įvykių gerai pažįstamas veidas, kuris pasirodė konferencijoje – Edmundas Kasperavičius, kuris daugelį metų slapstėsi Kinijoje, o vėliau grįžo į Rusiją.

Sputnik klaida
Foto: Sputnik

Šis iš 1991 metų sausį iš Maskvos komandiruotas veikėjas perėmė sovietų desantininkų užimtą Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, ėmė vadovauti Lietuvos televizijai. Iš pastato išvaikius buvusius darbuotojus čia dirbti liko tik kolaboravę asmenys bei iš Maskvos pastiprinimui permesti veikėjai, o okupantų ruporu tapęs kanalas greitai buvo pakrikštytas „kaspervizija“.

Vis dėlto Rusijos žiniasklaidos dėmesį patraukė kitas sovietinės Lietuvos laikais trumpai pasižymėti spėjęs veikėjas – Antanas Petrauskas, kuris 1991 metais taip pat buvo komandiruotas iš Maskvos ir paskirtas jau nebeegzistavusios Lietuvos SSR generaliniu prokuroru.

Tačiau Kremliaus propagandos ruporas „Sputnik“ tyčia ar per klaidą jį supainiojo su Lietuvos prokuroru Raimondu Petrausku. Pastarasis tebėra Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausias prokuroras. Tuo metu A. Petrauskas tebuvo Kremliaus statytinis, kuris po 1991-ųjų rugpjūčio pučo spruko iš Lietuvos. Būtent jis kalbėjo konferencijoje Maskvoje.

Antanas Petrauskas
Foto: Youtube stop kadras

Jo teigimu, šaudyta nuo stogų, nors Sausio 13-osios byloje buvo įrodyta, kad šaudė sovietų kariai – dauguma aukų krito pakirsti netgi ne vienos, o daugelio kulkų.